Atrėbutika Draugėjės veikla Kontakta Tėtolėnis

Skouda Žemaitiu draugėja
» Zemaitiu kalba 24/7
Vėlniaus žemaitiu draugėja
Nuorodos


Lankytojai: 57064.

Skouda Žemaitiu draugėja

Žemaitiu vėinībės dėina

Lėipas 13 dėina Skouda žemaitiu draugėjė tradicėškā pakvėitė vėsus atšvėntintė Žemaitiu vėinībės dėina. Šin karta bėški kėtēp – so bardās, arba dainioujemuosės puoezėjės atlėkiejēs. Vo anū bova ciels būrīs: Petrouka Artūrs, Dunčė Artūrs, Rauduonios Arūns, Grabīs Raimonds ėr Nausieda Adis. Somėslėjėms bova vīkės: i rėngini atejė daugiau žmuoniū nego lig šiuolē.

Pakvėistė i Skouda kelis bardus ėr padėrbtė ligo ėr dainioujemuosės puoezėjės pestivali bova sena Skouda žemaitiu draugėjės pėrmininka, katras vaduovau ėr Skouda rajuona savėvaldībės Romualda Granauskė vėišājē bėbliuotekā, svajuonė. Nuors po vėina barda anuo vaduovaujemas organizacėjės ar īstaigas rėngėniūs koncertava ne vėina karta. Ožpernā i pruojekta „Žemaičiu kalba 24/7“, pagal katrou sokorts rėktings internetinis portals zemaiciukalba.lt, krėkštīnas atvažiava žėnuoms bards, kompuozituorios Kulikauskis Andrios. Net tris kartus Skoudė rėngėniūs īr koncertavės Bundza Vėncė. Tik bėbliuotekuo sorėngtamė klaipiedėškė Rekė Dariaus puoezėjės kningas prėstatīmė pernā bėrželie galiejiem ėšgėrstė dvė dainioujemuosės puoezėjės atlėkiejės – skoudėškė Mackevičiūtė Živilė ėr mažeikėškė Imbrienė Vilėjė. Vo šimeta i Žemaitiu vėinībės dėinuos pamėnavuojėma Skouda žemaitiu draugėjės pėrmininks somėslėjė pakvėistė pėnkis dā mūsa miestė negėrdietus bardus: Petrouka Artūra, Dunčė Artūra, Rauduonio Arūna, Grabi Raimonda ėr Nausieda Adi. Anus gėrdiejė žmuonis sakė, ka somėslėjėms bova gers. „Anėi vėsė tuokėi skėrtingė!“ – džiaugies vėns. „Rėngėnīs bova nuostabos! Diekou ož bardu koncerta (nežėnau, kas anus pakvėitė, bet tas īr IŠMINTINGS) ėr ož kėtkou – vėskas bova iduomē ėr poikē“, – jau po rėngėnė rašė kėta. Teisībė, kažkas nosėbiedavuojė, ka žemaitėšku dainieliu nedaug tebova... Bet, valog J. Gruša, šimeta nieks ėr nestuoruojies, ka tik žemaitiu kalba teskombieto; nuoriejuos kuokībės ėr ivairuovės. Ta neaiško, a diel tuo, ka vakarė pasėtaikė gers uors, ėr lītos nebgondėna, i rėngini atejė daugiau žmuoniū nego pernā.
Kāp ėr kuožnamė Skouda žemaitiu draugėjės rėngėnie, i organizacėjė prijimtė naujė narē. Šin karta istuojė šešė: Bartaševičienė Jūratė, Nuoreikienė Rasa, Šličienė Lidėjė, Kleinauskītė Rima, Šmitienė Dalė ėr Šakalīs Rimis. Pastarāsis Žemaitiu draugėjės pažīmiejėma – Žemaitė pasa – jau toriejė, bet dā nebova devės priesaikas. Vo stuojint i Skouda žemaitiu draugėjė rēk prisėžadietė ne tik prabavuotė ėšmuoktė žemaitėškā skaitītė ėr rašītė, bet ėr iduomautėis senuovės papruotēs, tradicėjuoms, padietė anas gaivintė šėndėina. Kāp vėsumet, naujus narius prisaikdėna draugėjės pėrmininka pavaduotuojė Zabitienė Dalė. Pėrmininks Grušos Juons vėsėms iteikė po Žemaitė pasa, vo aktīvos organizacėjės narīs Beniušis Muodests prisegė žėnklelius.
Svarbiausis ėr ėškėlmingiausis Žemaitiu vėinībės dėinuos pamėnavuojėma muomėnts – „Kėitiausė žemaitė“ apduovėnuojėms. Skouda žemaitiu draugėjė tor tradicėjė tou dėina pagerbtė gimtā kalbā ėr koltūrā daug nosėpelniosi žmuogo arba šeima. Šimeta tas garbings dėpluoms ėr tradicėnė keramėnė duovėna iteikta lėnkėmėškiou Rėmeikiou Levuonou. Anou pristatė draugėjės pėrmininka pavaduotuojė Zabitienė Dalė. Levuons Rėmeikis vėns ėš pėrmūju Skouda rajuonė pradiejė rašītė žemaitėškā, skelbtė sava tarmėškus kūrėnius spauduo. Tas bova aple 1992–1993 metus, kumet daug tarmėškas kūrības spausdėna Skouda rajuona laikraštis „Mūsa žuodis“, žemaitėšks laikraštis „A mon sakaa?“, paskou – žornals „Žemaitiu žemė“. Vo 2013-ās, Tarmiū metās, Skouda rajuona savėvaldībės R. Granauskė vėišuoji bėbliuoteka ėšleida L. Rėmeikė žemaitėšku eilieraštiu kningelė „Skaituom žemaitėškā“ (L. Rėmeikis kelės kningas īr išleidės ėr lietoviu bėndrėnė kalbo). Anuo – ne tik tarmėškė eilieraštē, bet ėr pruozas šmuotelē. Nuors omžios garbings – jau ikuopė i ontroujė devintuosės dešimtėis posė – lėnkėmiškis okatnē dalīvau Skouda žemaitiu draugėjės ėr vėišuosės bėbliuotekas rėngėniūs žemaitiu etnėnē tapatībē keravuotė ėr platintė, katrūs ėš puomietės paskaita sava tarmėšku eilieraštiu. Tēp ons dėrba ne tik Žemaitėjuo, bet ėr Aukštaitėjuo, Dzūkėjuo, Sovalkėjuo. Ta pri Skouda žemaitiu draugėjės iteikta apduovėnuojėma duovėno prisėdiejosi rajuona savėvaldībės mera pavaduotuojė Budrienė Daiva, katra ėr pati īr mėnavuotas organizacėjės narie, pastebiejė, ka Levuons anam dabā soteikta garbinga varda bova nusėpelnės jau senē.
Ka žmuonis bėnt biški pajodieto, rėngėnė vediejē – Skouda Žemaitiu tetra aktuorē Ragauskātė Dalė ėr Vainuors Stasis – pasiūluojė žaidėmu ėr vėsuokiū baiku. Švėntė tradicėškā pabėngta laužo ėr šiopėnėnė, katruos šin karta ėšvėrė Jesienė Alduona, Beniošienė Alina ėr Zubienė Juolanta. No, vo vīrā – Grušos Juons, Tubėns Arūns, Mackevičios Mindaugs ėr Genčos Artūrs, pamačėjės so tekniko, stuoruojies miesta parka salelie sotvarkītė vėita rėngėniou. Vėsė tėi, katrėi pamėnavuotė, – Skouda žemaitiu draugėjės narē. Ož paskuolinta alektras generatuorio Skouda žemaitiu draugėjė no dūšės diekavuo UAB „Skuobarts“, ož igarsėnėma – Pitrienou Aurelėjou.

Žemaitiu vėinībės dėinuos pamėnavuojėms Skoudė, kāp ėr kuožna meta, sorėngts tik Skouda žemaitiu draugėjės, katra īr vėsuomenėnė organizacėjė, liešuoms ėr pajieguoms. Dėdėlē džiaugamuos, ka vėsumet atsėrond talkėninku.

Zabitienė Dalė




Deivės Mildas duovėnas

Gegožė 13 dėina Skouda žemaitiu draugėjė tradicėškā (jau šeštouji karta) pakvėitė atšvėntintė senuovės lietoviu meilės deivės Mildas dėina. Po rajuona keliaujėnti švėntė šimeta bova ne tik žemaitems, bet ėr vėsėms lietovems svarbiuo vėituo – pri dėdliausė Lietovuo Poukės, arba Barstītiu, kūlė.
Līgėnont šiū metu šventė so onkstesniems, vėso pėrma rēkto pasakītė, ka nikumet dā nebova bovė tuokė poikė uora – termuometros ruodė daugiau nego 20 laipsniu! Šiou majiedni ėr nenospiejema pavasari tuoki dėina – tėkra Dėiva duovėna. Kap ėr prisėdiejosėjē pri tuo, ka rėngėniou būtom atsakontē patvarkīta vėita. Nuors daug kas mėslėi, ka vėita pri dėdliausė Lietovuos kūlė, kamė īr ėr icėmėntoutu soulū ėr paviesėnė so velnėškā dėdėlio stalo, štink bikuokem pasėbovėmou, tēp nier. Lietoviu meilės deivės dėina, katrou kuožna meta pakvėit atšvėntintė Skouda žemaitiu draugėjė, – asablīvs apeigėnis rėngėnīs. Če žiuopliū nier: vėsė žmuonis, katrėi atēt, īr tū apeigū dalīvē, diel tuo anėi tor būtė artėi kėts kėta, ritualėniamė apskrėtėmė. Tuokiū dalīku, kap mikropuonā ėr garsa stėprintovā, če nier ni tvaika. Normalos garsos, artėms sosėrinkosiūju kontakts, bėndravėms ėš dūšės – svarbiausės tuos švėntės vertībės. Nuorint tou torietė, rēk nemažā papruociavuotė. Vėsa laimė, ka šimeta nebreikiejė meistrautė deivės Mildas simbuolė – anou ėškeravuojė ėr paskuolėna lėnkėmėškē, tou krīžiavuonė pasėdėrbė pernā organizuotā švėntē pri Daukonta Sėmuona klietalės Kalviūs. Ož tou diekavuojem Lėnkėmu seniūnėjės seniūnou Mėkštā Rimantou ėr spėcelistou Repšou Jostiou, katrėi tou simbuoli net i Skouda atvežė!.. No, vo tou krīžiavuonė šiou laiko žīdontēs, žalioujintēs žuolīnās apėpīnė, apvītora ėr aprėša Skouda žemaitiu draugėjės pėrmėninka Gruša Juona vaduovaujems barstītėškiu būrielis, katrou sorinka vėitas bėbliuotekininkė Smolkienė Ženeta. Anā i talka atejė Ječkuonītė Eglė, Vėlkuovskienė Nijuolė, Brazdeikienė Laima ėr Reimonts Napaleuons. Anodo so Grušo Juono kėta dėina ėr aukorieli ėš kūliu sokruovė. Anū atvežtė pasėstuoruojė Barstītiu seniūnėjė, truopniau rokoujint, seniūns Čičirka Gintauts. Ož daugoma suolū rēk padiekavuotė netuolėi Poukės kūlė gīvenontėms ūkėninkams Bėrotā Vuonā ėr Jūzapou Vaškems.
No, vo žmuoniū šimeta privažiava ne tik ėš mūsa, bet ėr ėš Plungės, Mažeikiu, Kretinguos rajuonu. Vėinė atlīdiejė pruogramas dalīvius, kėtė ciekaunoma vedamė atkorniejė – ta ėš pažīstamu ėšgėrdė, ta internetė skelbėma radė...
Garbie pradietė šventė (ana paprastā tenk tuos terituorėjės gaspaduoriou) bova soteikta barstītėškiou menininkou, literatou, muokītuojou Jonkauskiou Ontuonou.
Be tuo, ka dalīvava ritualūs, būrėmūs, sosėrinkosėjē, kap vėsumet, ėšgėrda daug žemaitėškas autuorėnės kūrības. Ta tradicėjė – ligo duoklė kasmetėnem „Puoezėjės pavasariou“. Sava kūrības paskaitė Skouda literatu kluba „Nuojos“ narės Jurgilevičienė Staselė, Mončienė Alduona, Pajauskienė Juoana, Kaunienė Genutė, Zubienė Adelė, Plungės literatu kluba „Vingiuorīkštė“ narie Dargienė Zita ėr ėš Kretinguos rajuona atvažiavė Semenavičienė Adelė, Anužienė Alduona, Maksvītis Jūzaps, vo švėisė atmėnėma rėitavėškės puoetės Lėngvenienės Bėrotas – poudkalėškė Glebavičienė Alina, katra tou dėina istuojė i Skouda žemaitiu draugėjė. Vo garbingas vaidilutės pareigas karto so sava draugė muosiedėškė Šedvīdītė Vėktuorėjė ejosi Muosiedė gimnazėjės muoksleivė šatėškė Prialgauskātė Aistė i sosėrinkosiūju šėrdis pragīda lakštingalas balselio – padainiava žėnuoma žemaitėška ruomansa. Dūšė sogruobontė mozėka duovėnuojė barstītiu mozėkontā, katrėi grajėi ne vėinamė savėveiklas kuolektīvė, Martinkos Kazė ėr Nikarts Linis.
Kuožnos pruogramas dalīvis atmintē gava po keramikas meistrės ėš Šaukliū Jonkauskienės Renatas kūrėni – magnietoka.
Po dvė adīnas trokosės lietoviu meilės deivės šventės, katrou, je laikītomem pruojekto, kap vėsumet, parėngė ėr igīvendėna Skouda žemaitiu draugėjės pėrmėninka pavaduotuojė Zabitienė Dalė, i organizacėjė prėjimtė dā 6 naujė narē.
Po ėškėlmingas naujū nariū prijiemėma ceremuonėjės nieks pardaug nomėi neskobiejė – dā nuoriejė pabūtė dėdėlē poikiuo vėituo, nusėpaveiksloutė pri kūlė. Jug bova ėr tuokiū, katrėi če atvažiava ėr mūsa švėntie dalīvava (ta ėr tou kūli ėšvīda) pėrma karta!.. Maluonē, ka jau kėta dėina ėš anū solaukiem gerū atsėlėipėmu. Pavīziou, salontėškė Semenavičienė Adelė parašė: „Diekou už poiki rengini. <…> Džiaugous, kad eso žemaitė ėr galio bendrautė su jumis“. Vo tas znuočėi, ka šēs vartuotuojėškas koltūras laikās, kumet daug kam svarbiausē klausītėis puop mozėkas, plėmptė alo ėr jiestė šašlīkus, žmuonis nuor ėr vėsai kėtuokiū rėngėniū. Diel tuo be gala maluonē īr tuokėms pasėtarnautė.
Zabitienė Dalė
Portėgrapėjės Zabėtė Augenėjaus

 



Pėrma karta – gimtuosės kalbuos dėktants

Vaserė 9 dėina Skouda rajuona savėvaldībės Romualda Granauskė vėišuoji bėbliuoteka so Skouda žemaitiu draugėjė pėrma karta mūsa rajuona žmuonis pakvėitė rašītė žemaitiu kalbuos dėktanta.
Kap priš jemontėis baisē rimta darba – pradedont rašītė gimtuosės kalbuos dėktanta – atejosėms sakė tuos idiejės autuorios, Skouda rajuona  koltūras cėntra žemaitiu tetra vaduovs, režėsierios ėr dramatorgs, Skouda rajuona R. Granauskė vėišuosės bėbliuotekas vīresniesis bėbliuotekėninks, Skouda žemaitiu draugėjės narīs Edmonds Untolis, istuodamė i draugėjė naujė narē prižad prabavuotė ėšmuoktė žemaitėškā skaitītė ėr rašītė. Ta atejė laiks paruodītė, kap anėms vīkst. Bet ėš dvīlėkas atejosiūju Skouda žemaitiu draugėjės nariū tebova tik ketvėrtuojė dalės. Vo jēgo atskaičioutomem bėbliuotekas darbuotuojus – dā mažiau... Nuors mėnavuotas organizacėjės pėrmininks, katras vaduovau ėr bėbliuotekā, Grušos Juons Skouda žemaitiu draugėjės narius okatėjė atvīktė rašītė kuožna atskėrā – elektruonėnēs laiškās... Kāp bebūtom, nebova aktīvė ni žemaitėškā rašo Skouda literatu kluba narē – atejė tik trīs... Ėr puora ėš anū – bėbliuotekininkės... Ožtat solaukiem net trijū pedaguogiu – dvijū muokītuoju, ėš kartū vėina atejė so sūnelio, ėr vākū darželė auklietuojės. Dėdėlē gerā, ka tarp rašontiūju bova ėr kuolegė ėš „Mūsa žuodė“ redakcėjės.
Daug če dėrbontiū īr neprastā parkondė žemaitėška rašība, nes tarmėškė tekstā Skouda rajuona laikraštie bova pradietė spausdintė grēta po tuo, ka kraštietis kalbėninks Pabrieža Jūzops parėngė pėrmūsius žemaitėškas rašības patarėmus (1991 m.), vo kraštietė žornalistė Mukienė Danutė pradiejė leistė pėrmouji Lietovuo no pradiuos lig gala žemaitėška laikrašti „A mon sakaa?“ (1991 m.) – aple 1992–1993 metus. Tiktā dabā tarmėškā rašītė tamė leidėnie nebgalem – neleid „Mūsa žuodie“ nauduojems šripts. Bet diel tuo biedavuotėis nie kuo: šiās metās „Vakarū Lietovuos“ leidieju asuociacėjė, katrā prėklausa septīniū rajuonu, tarp katrū – ėr Skouda, laikraštiu leidiejē, apėnt laimiejė Spauduos, radėjės ėr televizėjės riemėma ponda parama pruojektou „Būkem žemaitē“. Pagal anou savaitėniamė priedė „Vakarū Lietova“ īr leidams žemaitėšks poslapis. Ta ėr šimeta anamė galiesem paskaitītė ne tik aple žemaitiu papruotius, tradicėjės onkstiau arba šėndėina, etnokoltūrā – žemaitėškam etnėnem identitetou palaikītė, pruopagoutė skėramus rėngėnius, bet ėr tarmėškas kūrības, tautuosakas ėr dā daug kėtuokiū iduomiū dalīku.
No, vo tuoliau rokoujint aple žemaitiu kalbuos dėktanta, rēktom pasakītė, ka līgėnont so tou, kėik mūsa rajuonė ateit rašītė senas tradicėjės torėntė bėndrėnės kalbuos dėktanta, pėrmam kartou tas īr vėsai neprastā. Teisībė sakont, nuors kėtė atejosėjē prasėtarė, ka jaudėnas ligo priš kuoki egzemėna, jaudintėis nebova kuo – teksts dėktantou parinkts tuoks lėngvos, ka lėngvesnė ni būtė nebgal. Valog Untolė E., tuoks, ka be klaidū galietom parašītė ėr pėrmuoks. Ėš 2008 metās Skouda rajuona savėvaldībės R. Granauskė vėišuosės bėbliuotekas ėšleistuos kningas „So meilė tievėškē“, katruo ėšspausdinta 29-niū ėš mūsa rajuona kėlosiu žemaitėškā rašontiu autuoriu kūrība, pruozas tekstu šiū eilieliu autuorė (anā kap piloluogē bova patėkieta ne tik padėktoutė teksta, bet ėr ėštaisītė darbus) tam ėšrinka 10 nesodietingu sakėniū. Dėktanta organizatuorē nosprėndė, ka pėrma karta, pakol da nie tradicėjės, dalīviu nerēktom atbaidītė daug žemaitėškas gramatikas ipatībiu rēkalaujėntio teksto. Nuors tėi, katrėi pagal Skouda rajuona savėvaldībės R. Granauskė vėišuosės bėbliuotekas pruojekta „Žemaitiu kalba – 24/7“ sokortamė interneta portalė tā kalbā muokītėis veiz anuos pamuokas (no pernā rogsiejė lig metu pabaiguos nopilmoutas 56-ės, tik kol kas dā ne vėsas somontoutas ėr ikeltas), netorietom baidītėis nikuokiū žemaitėšku tekstu. Vo jug tarmėšks dėktants – ne svetėmuos, bet gimtuosės kalbuos muokiejėma patėkrėnėms. Diel tuo dėdėlē maluonē, ka rašītė atejė ėr jaunuosės kartuos atstuovu – muoksleiviu. Nuorietomem vierītė, ka anėi būs tarp trijū geriausē parašiosiu. Vo pastarėjē būs pagerbtė ėr apduovėnuotė vaserė 21 dėina Skouda žemaitiu draugėjės tradicėniamė rėngėnie, skėrtamė Tarptautėnē gimtuosės kalbuos dėinā.  Ons būs Skouda mena muokīklas salie. Tou dėina tėn šaukams Skouda žemaitiu draugėjės ataskaitinis-rinkiminis sosėrinkėms, katramė būs ėšrinkts naus (vo rasint palėkts tas pats) pėrmininks ėr tarība. Paskou nomatīta tam štinkonti pruograma. No, vo tretiuoji darbuotvarkės dalės, kap vėsumet, – žemaitėška patėikmenė.
Žemaitiu kalbuos dėktanta organizatuorē vierėi, ka pėrms karts nebūs paskotinis – ka tas rėngėnīs, sosėejėms pasėdarīs tradicėjė... Vo dalīviu vėsa laika tik daugies. Juk kuožna pasėtaikiosė pruogo skoudėškē kuolėjės, ka īr patis „kėitiausė“ žemaitē, rėngėnēs, skėrtās gimtajē kalbā, etnėnē koltūrā palaikītė, tarmėšku leidėniū leidība ėr kėto veiklo Skoudou pelno žemaitėškiausė rajuona Lietovuo varda. Ta, kap īr pasakiusi žėnuoma puoetė, „žīgēs, vo ne žuodēs mes tievīnė mīlem“ – sava kėitoma rēk iruodītė konkretēs veismās, darbās, puoelgēs.

ZABITIENĖ Dalė
Portėgrapėjės anuos ėr ėš anuos arkīva





Vėinībės rēk ėr šėndėina

Lėipas 13-oujė mėnavuojem ėr švėntėnam Žemaitiu vėinībės dėina. Kap ėr kuožna meta, Skouda žemaitiu draugėjė vėsus pakvėitė anou atšvėntintė karto. Sosėrinkosėjē vadėnamuojie Skouda saluo pasėklausė mozėkas, pašpuosava, pažaidė, paskelbė ėr apdovėnuojė „Žemaitėškiausė šeima“, i Skouda žemaitiu draugėjė prėjiemė naujū žmuoniū, pakaštavuojė šiopėnė... Truopniau rokoujint, linksmā pavakaruojė.
Ka Skouda motobuola kuomandas „Bartova“ jaunėjē narē Petriks Mants, Norvaišos Duovīds, Žvinklīs Audrios, Norvaišos Jolios, Stirblīs Eriks ėr Jurgutis Gabrielios, katrėms ož vaduova īr Sakalauskis Kēstutis, vežėnė Žemaitėjės vieliavuoms, apsoka kelis ratus po miesta, tēp vėsėms skelbdamė žėnė aple šventė, ėr atvažiava i anuos vėita, vėso pėrma ožkorts laužos. Tou padėrbtė garbie kliova aktīvem Skouda žemaitiu draugėjės nariou Mackevīčiou Mindaugou. Vo paskiau Skouda žemaitiu draugėjės pėrmininks Grušos Juons, anuo pavaduotuos Tubėns Arūns, tarības narē Raugienė Anelė ėr Untolis Edmonds i dongo paleida keturis baltus balondius. Pėrmouji – ož tou, ka Žemaitėjė gīvoutom par omžios, ontra – ka žemaitē vėsumet būtom vėiningė, trieti – ka ėškeravuoto sāva kalba, ketvėrta – ka ėškeravuoto sāva papruotius ėr tradicėjės. Vo po tuo Skouda žemaitiu draugėjės pėrmininka pavaduotuos Tubėns Arūns tarė žuodi: „Vėn atsėrond tuokiū, katrėi tēraujės, diekuo Žemaitiu vėinībės dėina īr ne kuokė nuors kėta dėina, vo lėipas 13-oujė, – pradiejė ons. –Ta vėsėms, katrėi nežėna, nuorio pasakītė, vo tėms, katrėi žėna, – dar karta prėmintė, ka 1260 m. lėipas 13 d. žemaitē padiejė koršems pri Dorbės ežera somuštė vuokītius. Anėi tou karta sosėvienėjė ėr no dūšės diejė vuokītems i skūra tēp, ka tėi dar ėlgā neatsėgava. Diel tuo ta dėina vėsėms laikams ijejė tėik i Žemaitėjės, tėik i vėsuos Lietovuos istuorėjė. Vo žemaitē kuožna meta tou dėina prisėmėn, koukėi tuokart bova vėiningė, ėr, pruovīdamė kap Žemaitiu vėinībės dėina, vėns kėta okatėi vėsumet būtė tuokēs vėiningās, kap mūsa pruotievē.
Ta, Skouda žemaitiu draugėjės vardo vėsus sosėrinkusius sveikindams so Žemaitiu vėinībės dėino, ėr nuoriečiuo palinkietė tuos vėinībės. Anuos mums dėdėlē rēk, je nuorem ėškeravuotė sāva gimtoujė žemaitiu kalba, žemaitėškus papruotius, tradicėjės ėr vėskou kėtkou, kas mumis ruoda esont riktingās žemaitēs. Vo keravuotė tou torem ėš paskotėniūju – jug rēks pardoutė ateinontiuoms kartuoms. Kap ėšlėks žemaitiu kalba, je po mūsa nieks anou nebrokousės, nebskaitīs ėr nebrašīs?!. Kap jaunuomenē pardousem sāva papruotius, je patis anū nelaikīsemuos?!. Je mes tuo nebronginsem, nelaikīsem sāva svarbiausio dākto, nelaikīs ni mūsa vākā ar vākū vākā“.
Po tuo Skouda žemaitiu draugėjės pėrmininks Grušos Juons pasveikints so 60-metio. Anou be Skouda žemaitiu draugėjės atstuovu, katrėi parjousė austa jousta, ne tik kvietkuoms, bet ėr daina pasveikėna Skouda rajuona koltūras cėntra polkluora ansamblis „Vereta“, katram vaduovau Žiemelienė Sigita. Vo jau „Ėlgiausiu metu“ sogėiduojė vėsė. Paskiau tėi, katrėi toriejė okatas, ėr ratieli aple jubilijata apējė.
Tradicėškā kuožna meta Skouda žemaitiu draugėjė kam nuors ėš sāva nariū soteik garbinga varda – ėšrenk „Kėitiausio žemaitio“. Šimeta bova norokouta dėrbtė biški kėtēp – ėšrinktė „Žemaitėškiausė šeima“. Anou prėpažintė Tubėnā Iluona ėr Arūns, katrėi nuognē daug prėsėded pri žemaitėškas tapatībės keravuojėma, tēp auklie ėr sāva vākus. „Žemaitėškiausė šeima“ pasveikėna Skouda rajuona savėvaldībės mera pavaduotuojė, riktinga žemaitė Bodrienė Daiva.
Vėsumet šėrdės džiaugas, ka Skouda žemaitiu draugėjė papėlda naujė žmuonis. Šin karta tuokiū bova ketorė. Trīs ėš anū – Grušaitė Alma, Grušaitė Liucėjė ėr Paukštė Egidėjė – tuos organizacėjės pėrmininka Gruša Juona dokteris. A berēk tievou jubiliejaus pruoga geresnės duovėnuos?!. Be mėnavuotūju muotrėšku i draugėjė so dėdėliausio nuoro ėstuojė ėr jauns ėstuorėks Grauslīs Kēstutis.
Rėngėnie, katrou somėslėjė Skouda žemaitiu draugėjė so pamuočninkās ėr riemiejēs, grajėjė Skouda rajuona koltūras cėntra Barstītiu skīriaus kapela, vaduovaujema Martinkaus Kazėmiera. Vėsakou tuo švėntie rėktavuojė Skouda žemaitiu draugėjės tarības narē Zabitienė Dalė so Tubėno Arūno. Mintas žemaitėškas mėslės, ož katrū imėnėma laukė prizā, žaistė senuovėnē žemaitėškė žaidėmā, ētė ratelē. Krietnos pasakuotuos, Skouda rajuona koltūras cėntra žemaitiu tetra artists Vainuors Stasis vėsus pralinksmėna anekduotās, tuo patėis kuolektīva narie Bernuotienė Rasa primėnė šamuota žemaitiu patarliu ėr priežuodiu. Vo geruosės gaspadėnės – Inga Daukintienė ėr Minelga Vaidis – ėšvėrė tuokė skanė šiopėnė, ka lėižovi galiejē prarītė. Ta ne vėns ėš tū, katrėi pakaštavuojė, nuoriejė pakartuotė... Bet nebkliova. Ka būtom kuo ontsėgertė, pasėstuoruojė „HBH Juozo Alus“ ėš Žėbėninku suoduos Kretinguos rajuonė – devė alaus, Skouda žemaitiu draugėjės iždininkė Beniušienė Alina ožraugė skaniuos gėruos, stuoruojies, ka būto kou padietė ont stala, ėr kėtė. Ož pagelba Skouda žemaitiu draugėjė palėka diekinga ėr UAB „Skuodo vandenys“, Skouda krašta bėndruomenē, Skouda miesta seniūnėjē, truopnėms vīrams Mackevīčiou Mindaugou ėr Genčou Artūrou. Vo tėi, katrėi prisėdiejė pri šventės, bet lėks nepamėnavuotė, lai nesopīkst – vėsū neėšmėnavuosi.
Ka vėn dar pasėtruopėi tuokiū, katrėi klaus, a Skouda žemaitiu draugėjės rėngėnē skėrtė tik tuos organizacėjės narems, musint rēk dar pakartuotė, ka vėsūs īr laukamė vėsė skoudėškē, rajuona gīventuojē ėr anū svetē. Ta ėr Žemaitiu vėinībės dėinuos pamėnavuojėmė bova žmuoniū ne tik ėš Lietovuos. Vo daug kas ėr bliuskuoms so žemaitėška atrėbutika pasėpoušė. Anū nuorintėms parūpėn jau mėnavuota Tubinienė Iluona.
Kėta karta Skouda žemaitiu draugėjė, katra lėipas 9 d. dalīvāva Naisiū pestivalie, kor ėvīka Pasaulė žemaitiu dėinū atėdarīms, ėr ruodė 6 adīnas trokosė pruograma, rogsiejė 22-oujė vėsus pakvėis i Baltu vėinībės dėinuos pamėnavuojėma.

ZABITIENĖ Dalė

Portėgrapėjės ZABĖTĖ Augenėjaus



So deivė Mildo – Kalviūs

Jau pėnkta karta Skouda žemaitiu draugėjė gegožė 13-oujė pakvėitė atšvėntintė senuovės lietoviu meilės deivės Mildas dėina. Šimeta ta po rajuona keliaujėnti šventė bova ne tik žemaitems, bet ėr vėsėms lietovems svarbiuo ėr brongiuo vėituo – Kalviūs, pri Daukonta Sėmuona klietelės.
Tou dėina uors nieka gera nežadiejė no pat rītmetė – dongos če rasuojė, vo če jau kriuoktėnā kriuokė. Vo jug Kalviūs tou čieso bova dėrbamė patis svarbiausė pasėruošėma švėntē darbā!.. Laimė, ont pavakarės lītos nostuojė. Ėr, nuors daug kas anuo ėšsėgonda tēp, ka i rėngėni, nuors bova žadiejė, nebatvažiāva, sosėrinkosiūjų deivė Milda neėšmaudė – tik puora kartu kap so krapīlo pakrapėjė. Ta žmonis ne tik neėšlakstė, bet, rėngėniou parsėrėtos i ontroujė posė, anū net padaugiejė. Ėr raduos par 40, atvažiavosiu ėš Lėnkėmu, Šatraminiu, Skouda, Muosiedė, Kretinguos rajuona bei Mažeikiu. Nuors sosėejėms bova tuoks jaukos ligo kuoks vėinuos pamėlėjės sosėtėkėms. Gal diel tuo, ka tarp sosėrinkosiūju bova ne vėns, tou švėntė švėntėnos je ne pėnkta, ta bėnt jau trieti a ketvėrta karta. Vo jug tas rėngėnīs tuoks, katramė sėina, atlėkiejus atskėronti no žiūruovu ėr klausītuoju, ėšnīkst – sosėrenkama pabūtė ėr prėsėmintė tuolėmū pruotieviu papruotius.
Tam, ka sosėejėms ėš tėisū būtom skėrts deivē Mildā, tou pavakarė ruoda sokuos tik  aple meilė. Vo ka švėntės somėslītuos ėr sorėktavuotuos – Skouda žemaitiu draugėjė, – tik žemaitėškā. Be tradicėškā rėngėni vedosės šiū eilieliu autuorės, tarmėškas autuorėnės kūrības paskaitė vėitas lėteratā – lėnkėmėškē Rėmeikis Levuons, Daukontienė Gražina ėr Bridikienė Ruomalda, skoudėškė Pajauskienė Juoana bei Eglīnienė Kazėmiera ėš Erlienu ėr Maksvītis Jūzops ėš Peldiū suoduos Kretinguos rajuonė. Pastaruojė besėklausīdams, ne tik tartė žuodi, bet ėr paskaitītė sāva kūrības ožsėnuoriejė ėš Lazdėninku suoduos tamė patiamė rajuonė so prietelio kretingėškio atvažiavės Stoncelis Aduomis (tėisa, tam žemaitėšku tekstu netoriejosem svetiou bova douts leidėms skaitītė lietoviu bėndrėnė kalbo. – D. Z.). Skouda žemaitiu tetra aktuorė Zubienė Adelė paskaitė lietoviu liaudies patarliu aple meilė, vo anuos kuolegė Bernuotienė Rasa – linksmū pastebiejėmu, kou vīrā skėras no muotrėšku. Geruosės dvasės ėš Šatraminiu (Pauliovienė Danguolė ėr Riepšienė Adelėjė) Mildas dėina papoušė spėcelē anā sokorto spektaklioko. Skuodėškis Zubė Aldevins, tuokiuo švėntie dalīvavės pėrma karta, padainiava tėkrū žemaitėšku dainū. Vo so bardė Imbrienė Vilgelmino ėš Mažeikiu ėr lėnkėmėškio mozėkonto Šiumbrio Benedėkto notėka tēp, ka pradiuo anodo grajėjė atskėrā, vo paskiau – jau kopėtuo. Ėr tam, ka puora žemaitėšku sāva kūrības dainū padainiavusi Vilgelmina gitara prėtartom Benedėktou, anodom nereikiejė, kap tonkē sāka mozėkontā, ne prasėgrajītė, ne sosėgrajītė – pradiejė grajītė, ėr vėskas. Ta be meilės deivės dėinuo prėprastū bortu bova ėr ratieliu. Vo kap be torėntės poiki lietovėška Mildas varda pagerbėma?!. Kap ėr pernā, vėsū ėšskėrtinis diemesīs bei palinkiejėmā kliova skoudėškē Vainuorātē Mildā.
Rėngėniou bėngontėis, anuo somėslītuojē ėr sorėktavuotuojē padiekavuojė trims vīrams, katrėi rūpėnuos gerā paruoštė aplinka švėntē patis ėr sokamandavuojė kėtus, – Lėnkėmu seniūnėjės seniūnou Mėkštā Rimantou, seniūnėjės spėcelistou Repšou Jostiou ėr vėitas koltūras darbuotuojou Gedmėnou Arnou. No, vo po rėngėnė do pėrmėjē bova ėškėlmingā prijimtė i Skouda žemaitiu draugėjė.
Vadėnamuosės pop koltūras laikās rėngėnē be šiuolaikėnės mozėkas gropiu a bėnt jau kapeliju, be šnapšės ėr be šašlīku nedaug kam tink. Tou pasteb vėsė tuokiū organizatuorē. Nuors tas juokio būdo neznuočėi, ka tuokiū rėngėniū nerēk. Koltūras vartuotuos – dėdėlē plati, talpi sāvuoka. Ta dėdėlie pasiūluo daugībė vadėnamūju lauka kavėniu ėr tronkė mozėka vėns i kėta panašiū pestivaliu tor būtė ėr savuotėšku kameriniu švėntiu. Vo savuotėškas anuos īr tou, ka če dėdėlē daug prėklausa nuo kuožna atejosiuojė. Jug kuožnos, būdams ne tik žiūruovs, bet ėr dalīvis, vėinuodā svarbos – atneš dėdėlē dėdėlė – savoujė – dali.

ZABITIENĖ Dalė
Portėgrtapėjės ėš autuorės arkīva





Naujė žemaitėška portala prėstatīms


        Paskotėni 2015 metu lapkrėtė pėnktadėini Skouda rajuona savėvaldībės R. Granauskė vėišuoji bibliuoteka pakvėitė i rėngini Skouda mena muokīkluo, katramė bova prėstatīts naus, žemaitems skėrts tinklalapis zemaiciukalba.lt. Internetėnis poslapis sokorts dieka Skouda rajuona savėvaldībės R. Granauskė vėišuosės bibliuotekas pruojekta „Žemaitiu kalba 24/7“ (rėmiejē – Lietovuos Respoblėkas koltūras mėnėsterėjė ė Lietovuos naciuonalėnė Martīna Mažvīda bibliuoteka), vuo pavadėnėms znuočėj, kad nuorėntėjē žemaitiu kalba gal stodėjoutė vėsas septīnės nedielės dėinas ė vėsa para (24 adīnas). Pruojekta partnerē īr Skouda žemaitiu draugėjė ė Skouda lėteratu klubs. Puopėitės mozėkėnė nuotaika kūrė garsos bards Kulikauskis Andrios. So onėkalaus pruojekta tėkslo ėr oždavėnēs trumpā sopažindėna pruojekta vaduovė, Skouda rajuona savėvaldībės R. Granauskė vėišuosės bibliuotekas dėrektoriaus pavadoutojė Grėciūtė Renata. Ana sakė, kad pruojekta idiejė prėklausa bibliuotekas dėrektuoriou Grušou Juonou. I prėstatīma ėš Vėlniaus bova atvīkės pats tinklalapė kūries – UAB „Paprasts sprendėms“ generalėnis dėrektuorios Jokubausks Vaids, katras papasakuojė sosėrinkosėms, kas paskatėna jimtėis tuos uždoutėis ėr kāp sekies dėrbtė.Tinklalapie ėr atskėra dalės, skėrta gramatėkā. Anou rengtė paded Šiauliu universiteta stodėju pruorektuorios, Lietoviu kalbuotīras ėr kuomonėkacėjės katedras duocents daktars Pabrieža Jūzaps. Uns rėngėnie dalīvautė negaliejė, bet tou dėina aple žemaitėškas gramatėkas īpatomus nie kėik ne bluogiau rokavuos lietoviu kalbuos magistrė, lėteratūruoluogė Zabitienė Dalė. Tinklalapie bus talpėnama žemaitėška autuoriu ėš vėsū Lietovuos regijuonu korība. Aple anuos rėnkėma, aple pruojekta vėišėnėma ėr kėtus svarbius so tou sosėjosius dalīkus pasakuojė bibliuotekas vīriausiuojė metuodininkė Daukontienė Gražina. Pasak anuos, jau torėma par 350 aštounėsdešimtėis žemaitėškā rašontiū autuoriu korėniū. Kāp autuorē ė korība atsėspindies tinklalapie, viel papasakuojė anuo kūriesVaids. Naujė svetainė onėkali tou, ka ana da padies ė muokītėis žemaitiu kalbuos, nes tėn bus patalpintas pamuokelės, katras ves Žadeikė P. gėmnazėjės lietoviu kalbuos muokītuojė metuodėninkė Piekuvienė Zina. Ėštraukas ėš pamuokieliu bova paruodītas ė rėngėnė dalīvems. Poslapie bus do vakāms ė jaunėmou skėrtė edokacėnē žaidėmā, katrėi padies muokītėis naujū žemaitėšku žuodiu ė daugiau pažintė gimtojė tarmė. Tus žaidėmus kūrė UAB „Prewise“ ėš Vėlniaus, o prėstatė vīresniuojė bibliuotininkė – LIBIS admėnėstratuorė Tiškienė Aušra. Tarp pasėrokavėmu skombiejė barda Andriaus atlėiktamas dainas, vuo kėtor so žemaitėškā skaituomās korėnēs ėsėterpė ė skaituovā: Muosiedė gėmnazėjės auklietėnė Eremėnātė Renata, Skouda P. Žadeikė gėmnazėjės muokinīs Kaups Vėlios bei Aušra Tiškienė ė Adelė Zubienė. Pabaiguo noskombiejė mintės, ka pruojekta „Žemaitiu kalba 24/7“ veiklas bus naudingas, ka anuos leis dėdžioutėis tou, jog esam žemaitēs. Tou sava kalbuom patvėrtėna ėr Skouda rajuona savėvaldībės admėnėstracėjės vīriausiuoji spėcelistė Jasienė Alduona bei Skouda lėteratu kluba pėrmėninkės pavaduotuojė Bėrotė Strakšītė. Pruojekta ėgīvendėnėma kuomanda kvėit vėsus ė toliau neožmėrštė ėr keravuotė sava gėmtojė kalba, domietėis veikluom, katruos soteik galėmībė ėš naujė anou pažintė ė soprastė.


Gimtuosės kalbuos dėinā – žemaitėškas eilės, dainės ėr špuosā ontsėskanėnėmou

Vasarė 22 dėinuos pavakarė Skouda mena muokīklas salie vīka Skouda žemaitiu draugėjės soorganėzouts Tarptautėnės gėmtuosės kalbuos pamėnavuojėms. Daugiau nei puora adīnu trokosiuo pruogramuo skombiejė autuorėnės bei tautėnės žemaitėškas dainas, žemaitėškā rašontiu autuoriu eilės ė pruoza, geriausiu Žematėjės skaituoviu meninis žuodis. Skoudėškē pamatė tou patė Žemaitiu kultūras dėinū pruograma, katrou Skouda rajuona atstuovā jau bova paruodėi Pasvalie, Varienuo, Vėklavėškie, Klaipieduo, Gargždūs, Rasėiniūs ė Palonguo.
Tou pavakarė šiuolaikėniu žemaitėšku dainū padainiava Skouda P. Žadeikė gėmnazėjės auklietienė Mackevičiūtė Živilė, tautėnės žemaitėiu dainas padainiava Muosiedė polkliuora ansamblė dainininkė, gėmnazėstė Kontrėmātė Armantė, katrou dainiuotė muokėna muokītuojė Pajarskienė Vita. Koncertava Lėnkėmu kapela „Armuonėkierē“,  pasėruodė žemaitėšku skaitīmu laureātės muosiedėškės Eremėnātė Renata ėr Jakučinskātė Agnė, mergātės paruošė muokītuojės Kaupienė Laima ė Nuoreikienė Dalė, sava korība skaitė Skouda rajuona lėtėratā - Untulis Edmunds, Račkos Auksios, Daukontienė Gražina, Bridikienė Ruomalda, Mosteikienė Adelė, Rėmėikis Levuons, Žvaginis Duonats, Žvinklīs Pranis ė Zabitienė Dalė, sosėrinkosius pajoukėna linksmū plautiu gvardėjė – Riepšienė Adelėjė, Pauliuvienė Danguolė ė Vainuors Stasis.
Rėngėnė pabonguo i Skouda Žemaitiu draugėjė bova prijimtas dvė naujės narės – Alšauskienė Ruoma ėr Malūkienė Vuona, vuo paskiau vėsė bova pakvėistė pri žemaitėškas patėikmenės, katrou patėikė Skouda rajuona savėvaldībės R. Granauskė bibliuotekas bei Skouda žemaitiu draugėjės gaspadėnės.
Skouda žemaitiu draugėjės ėnpormacėjė


Kuonkursos „Skaituom žemaitėškā“

        Skouda rajuona savėvaldībės Granauskė R. vėišuoji bibliuoteka, ėgīvendėndama pruojekta „Ta tievū kalba tēp šėrdē maluoni“, katrou riemė Lietovuos kultūras tarība, sorengė ėsėmėntėna ė dėdėlė skaitliaus talėntingu skaituovu solaukusi kuonkursa „Skaituom žemaitėškā“. Anamė dalīvava 62 skaituovā ėš Skouda, Plungės, Palonguos, Telšiū ė Rėitava miestu ir rajuonu. Skaituovā varžies 5 gropies: ligimuokīklėnė ė prišmuokīklėnė omžiaus vakū, I – IV klasiu muokėniū, V – IX klasiu muokėniū, X – XII klasiu mokėniu ė paugosiūju.
        Kompuozėcėjės sava rēkala ėšmanonti kuomisėjė, sodarīta ėš režėsieriaus, dramatorga, pruozėninka Untolė Edmunda (kuomisėjės pėrmėninks), Klaipiedas „Žemaitiu alkieriaus“ muotinelė vadėnamas žornalėstės Zvonkuvienės Jeninas, Mažėiki muziejaus vīriausiuosės fondu keravuotuojės Ramanauskienės Raimondas, Skouda rajuona savėvaldībės mera pavadoutuojės Budrienės Daivas, Žemaitėjės naciuonalėnė parka Kultūras pavelda skīriaus vediejės Koprelītės, Skouda rajuona savėvaldībės admėnėstracėjės Švėitėma skīriaus vyriausiuosės spėcelistės Jasienės Alduonas, Skouda rajuona savėvaldībės admėnėstracėjės Švėitėma skīriaus vīresniuosės spėcialistės Budrikienės Aušras, Skouda vakū luopėšelė darželė auklietuojės metuodininkės, Skouda kultūras cėntra Žemaitiu teatra aktuorės Bernuotienės Rasuos ė Skouda rajuona savėvaldībės Granauskė R vėišuosės bibliuotekas metuodėninkės, Skouda lėteratu kluba pėrmėninkės Daukontienės Gražinas, vertėna atskėrā.
         Jau ne vėinerius metus kuonkursa „Skaituom žemaitėškā“ kuomisėjės narė bovosi Žemaitėjės naciuonalėnė parka Kultūras pavelda skīriaus vediejė Koprelītė Alduona pasėdžiaugė, ka kuonkursos „Skaituom žemaitėškā“ kuožnās metās solauk vės daugiau talėntingu skaituovu ėr kad kuonkursa prestižos dėdie.
         Tonkē sakuoma, ka vėsė nogalietuojēs taptė negal, bet 2015 metu lapkrėstė 20 d. vīkosemė regėjuonėnemė kuonkursė „Skaituom žemaitėškā“ pralaimiejosiu nebova: vėsė kuonkursė dalīvavė skaituovā ėr anus ruošė muokītuojē bova apduovėnuotė padiekuoms ė gausēs pluojėmās, vuo tėi, katrėms tou dėina šīpsuojuos fortūna, tapa šiuo kuonkursa laureatās ė prėzėninkās. Ligimuokīklėnė ėr prišmuokīklėnė omžiaus vaku gropie pėrma vėita ėškuovuojė Varanavičiūtė Oresta ėš Telšiū luopėšelė darželė „Mastis“. Jaunojė skaituovė kuonkursou ruošė auklietuojė metuodininkė Rubavičienė Jūratė. Ontrojė vėita šiuo gropie laimiejė tuo patėis luopėšelė darželė „Mastis“ auklietinis Šaps Erlands. Anou kuonkursou ruošė auklietuojė metuodininkė Rubavičienė Jūratė. Tretiuoji vėita patiū mažiausiūju skaituovu gropie atėteka Stonkutē Brigitā ėš Skouda vakū luopėšelė darželė. Brigita kuonkursou ruošė auklietuojė metuodininkė Anužienė Jadvīga.
        I – IV klasiu muokėniu gropie nogalietuojė tapa Skouda rajuona Īlakiū gėmnazėjės ketvėrtuokė Grabītė Duonata, katrou kuonkursou ruošė pradėniu klasiu muokītuojė metuodininkė Krėstutienė Dijana, ontrojė vėita šiuo gropie ėškuovuojė Eglīns Kazėmiers ėš Palonguos pradėnės muokīklas. Anou kuonkursou ruošė pradėniu klasiu muokītuojė metuodininkė Lingaitienė Rasa. Pažīmietėna, kad Kazėmiers ne tik šaunos skaituovs, bet ė talėntings pruozininks. Ons tapa nogalietuojo ėr kuonkursė „Koram žemaitėškā“. Tretiuoji vėita I – IV klasiu muokėniu amžiaus gropie atėteka Rėitava savėvaldībės Žadvainiu pagrėndėnės muokīklas muokėniou Rimkou Erlandou. Skaituova konkursou paruošė pradėniu klasiu muokītuojė Kerpienė Lina. Geriausė I – VI klasiu muokėniū kompuozicėjė prėpažinta Plungės luopėšelė darželė „Nīkštoks“ skaituovu kompuozicėjė „Truopnė juojėkā“. Skaituovus kuonkursou ruošė auklietuojė Ougienė Vida.
        V – IX klasių muokėniū gropie daugiausē pasėsekė Skouda rajuona skaituovams. Pėrmojė vėita šiuo omžiaus gropie ėškuovuojė Skuoda rajuona Muosiedė gėmnazėjės muokėnie Eremėnātė Renata, katrou kuonkursou ruošė muokītuojė Kaupienė Laima, ontruoji vėita atėteka Šilinskātē Perlā ėš Skouda rajuona Īlakiū gėmnazėjės. Skaituovė kuonkursou ruošė lietoviu kalbuos muokītuojė metuodėninkė Baužienė Irena. Tretiojė vėita pelnė Skouda rajuona Īlakiū gėmnazėjės muokėnie Žukauskātė Imelda, anou kuonkursou paruošė vīresniuoji lietoviu kalbuos muokītuojė Gūžienė Asta.
        X – XII klasiu muokėniū gropie geriausio bova prėpažints Skouda Žadeikė P. gėmnazėjės dvīlėktuoks Kaups Vėlios, tou dėina skaitės Granauskė Ruomoalda „Laiškus ėš Muosiedė“ (pėrmūji laiška). Vėlio kuonkursou ruošė lietoviu kalbuos muokītuojė ekspertė Ronkaitienė Laimutė. Ontrojė vėita šiuo gropie laimiejė Plungės rajuona Nausuodė pagrėndėnės muokīklas muokėnīs Valončios Karuolis. Anou kuonkursou ruošė muokītuojė Matevičiūtė Genutė. Tretiuos vėitas laimietuojė prėpažinta Skouda rajuona Īlakiū gėmnazėjės muokėnie Vaitkutė Judita, katrou kuonkursou ruošė lietoviu kalbuos muokītuojė metuodėninkė Matutienė Elvīra.
        Paugosiūju gropie pasėruodė dvė skaituovės – Kiršienė Danutė ėš Rėitava savėvaldībės ė Mėkutienė Bėrotė Aleksandra ėš Plungės rajuona. Kuomisėjės balsā liemė, ka tou dėina geriausiojė šiuos gropės skaituovė bova prėpažinta Mėkutienė Bėrotė Aleksandra.
        Benė ėlgiausē ėvertėnėmu laukė kompuozicėjės kuonkursou prėstatėi skaituovā. Pėrmojė vėita ėškuovuojė Plungės Saulės gėmnazėjės muokėnē, prėstatėi kompuozicėjė „A lėpuntiū ī“. Burvītė Gabrielė, Vėlėmātė Auksė, Puiduokātė Evelina, Bertulītė Ernesta, Brezgīs Ruoks, Kundruots Sėmuons, Valausks Aurėms, Ruočios Stasis, Razgos Martīns, Paplauskātė Laima, Varpiuotātė Akvėlė, Songaila Mants ė Narmontātė Raminta tēp ožbūrė kuomisėjė, ka beveik vėsė kuomisėjės narē anėms skīrė aukštiausi bala. Muokėnius kuonkursou ruošė muokītuojē Barniškienė Rita ėr Mėlašios Jūzaps. Ontruoji vėita kliova Skouda Žadeikė Pronceškaus gėmnazėjės muokėniems Ažondenītē Gabėjē, Juonauskātē Ramintā, Navardauskātē Arūnē, Rušinskātē Žemīnā, Skersītē Marijē, Bernuotātē Vėktuorėjē ėr Meškauskātē Medā, prėstatiosiuoms kompuozėcėjė „Žuodi, būk“. Mergelkas kuonkursou ruošė vīriausiuoji lietoviu kalbuos muokītuojė Jurkuvienė Jūratė. Tretėjē lėka Plungės „Rīta“ pagrėndėnės muokīklas devintuokā Vaitkos Mats ėr Alčausks Tads, prėstatėi kompuozicėjė „Dvėju mozėkontu prėsėmėnėmā“. Vaikiukus kuonkursou ruošė lietoviu kalbuos muokītuojė Pakarklienė Jurgita.
        Skouda lėteratu klubs Grėguolātē Livetā ėš Rėitava savėvaldībės Tverų gėmnazėjės (ruošė lietovių kalbuos muokītuojė Daukintītė Renata) skīrė nuomėnacėj ož sava kūrības skaitīma. Skouda žemaitiu draugėjė Plungės rajuona Žemaitiu Kalvarėjės Valončiaus Muotiejaus gėmnazėjės muokėnē Urnikītē Ruositā (ruošė lietoviu kalbuos muokītuojė Ruojutė-Maselskienė Laura) skyrė nuomėnacėjė ož ėdėntėška gimtuosės tarmies vartuojėma. Skouda rajuona savėvaldībės Granauskė R. vėišuoji biblioteka apduovėnuojė Batavičio Muodesta ėš Plungės rajuona Žemaitiu Kalvarėjės Valončiaus Muotiejaus gėmnazėjės (ruošė lietoviu kalbuos muokītojė Vaičiulienė Steapnėjė) ož kalbuos orėgėnaloma. Skouda rajuona savėvaldībės admėnėstracėjės Švėitėma skīriaus ėsteigto prizo ož skaituoma teksta autentėškoma apduovėnuota Skouda Bartovuos pruogėmnazėjės muokėnie Bernuotātė Evelina (ruošė muokītuojė Dainienė Adelė). Skouda rajuona savėvaldībės mera pavadoutuojė Budrienė Daiva sava liešuoms ėsteigė net pinkis prizus.


SKOUDA ŽEMAITIU ŠVĖNTĖ

        2015 m. vasarė 20 d. 17 ad. Skouda kultūras cėntrė vīka ėškėlmings Skouda žemaitiu pavakaruojėms, katrou organėzava Skouda žemaitiu kultūras draugėjė, Skouda rajuona kultūras cėntros ė Skouda savėvaldībės vėišuoji bibliuoteka. Kultūras cėntra fuojė bova ekspuonoujema bibliuotekos sorengta lėteratūras paruoda, skėrta Pabriežas Juoza gīvenėmou ė kūrībā, vo anuos lonkītuojē galiejė sosėpažintė ne tik so mūsa, bet ė so Šiauliū universiteta bibliuotekas torėmās leidėnēs. Rėngėni nuotaikinguom kalbuom ė skombiuom dainuom pradiejė Muosiedė polkliuora ansamblis (vaduovė Pajarskienė Vita). Žemaitiu sosėspėitėma priežastis ėvardėjė rėngėnė vediejė, Skouda rajuona savėvaldībės švėitėma skīriaus vīriausiuoji spėcialistė Jasienė Alduona. Anuos žuodēs, pati svarbiausi tuokė sosėtėkėma priežastės ta, kad Skouda žemaitē ė šēs metās panuoriejė kažkam ėteiktė Žemaitiu šluovies žvaigždė. Pernā tuoks apduovėnuojėms atėteka mūsa kraštietē, žornalėstē Mukienē Danutē. I scena pavadints bovės ėlgamietis Skouda žemaitiu kultūras draugėjės pirmininks, Muosiedė Inta V. muziejaus dėrektuorios Razgos Evalds atskleidė, kas bus kėts Žemaitiu šluovies žvaigždies savininks. Pabrieža Juozos – kalbininks, duocėnts, muokslu daktaras, Šiauliū universiteta stodėju pruorektuorios, katruo nuopelnā gimtuojė krašta kultūrā ė pilietėškoma ogdīmou īr neikainuojemė. Dėltuo Skouda Žemaitiu kultūras draugėjė, vaduovaujema Gruša Juona ė nosprėndė 2015 metās garbinga apduovėnuojėma skėrtė būtėnt anam, Skoudė gėmosem ė paugosem žemaitiu kalbuos puoselietuojou ė keravuotuojou. Pabriežā īr ėšvažiavės kėtor, neožmėrša sava šaknū, vo anuo, kāp kalbininka indielis gimtajamė kraštė be gala reikšmings. Ons, kāp vertėnėma kuomisėjės narīs dalīvaun mūsa žemaitėškas kūrības konkursūs, konsultoun, leidont žemaitėškus leidėnius bei redagoun tekstus, dalīvaun Skouda savėvaldībės vėišuosės bibliuotekas rėngamuos konpėrėncėjuos. Ož tus ė kėtus darbus garbinga apduovėnuojėma kalbininkou ėteikė Skouda rajuona savėvaldībės mers Vainuors Stasis. Pabrieža Juoza sveikėna Lietovuos Respublėkas Seima narie, Švėitėma, muoksla ė kultūras kuomiteta pėrmėninkė Pitrienienė Audruonė, Žemaitiu kultūras draugėjės pėrmėninks telšiškis Kasparavičios Stasis bei valdības narīs Kontrėms Ontuons, Šiauliū žemaitiu kultūras draugėjės „Saulaukis“ pėrmėninks Bartkos Juons. Garbiuojė mūsa žemaitė neožmėrša ė anuo bovosės muokīklas – Skouda Žadeikė Pr. gėmnazėjės atstuovā. Šėltus žuodius tarė Skouda žemaitiu kultūras draugėjės narē, vo laikraštė „Mūsa žuodis“ vardo Pabrieža J. sveikėna Zabitienė Dalė. Palėnkiejėmu negailiejė „Buočiu“ bėndrėjės Skouda skīriaus pėrmėninkė Viščiūnienė Joana, gėmėnaitē Vekterē Gražina ė Danielios.

        Pabrieža diekavuojė ož pati brongiausi apduovėnuojėma, sakīdams, kad džiogėn ė jaudėn tas, jog ons tēp pagerbts sava gimtuojuo žemie, katruos aplinka, žmuonis liemė, kad ons tāpa kalbininko ė gal prisidietė pri žemaitiu kalbuos puoseliejėma ėr ėšlaikīma. Tēp pat ons džiaugies tou, ka tou darba atsakingā dėrb Grušos Juons ė anuo bėndražīgē, vo pabonguo palėnkiejė vėsėms būtė stėprėms, tvėrtėms ė tėkrėms žemaitems.

        Rėngėnė vediejė Jasienė Alduona prėmėnė, kad mes esam baguotė tou, jog esam ne tik žemaitē, bet ė lietovē. Vo kadangi vasarė 21-uoji īr gimtuosės kalbuos dėina, ta pamėnavuojont ontra priežasti, pranešėma aple gimtuosės kalbuos gražoma, prasmė, aple būtėnība anou puoselietė ė brongintė parskaitė Skouda rajuona savėvaldībės vīriausiuoji spėcialistė (kalbuos tvarkīmou) Eremėnė Eglė. Vėliau so vīro Dario ė sūno Andrio pranešiejė padainiava skombė lietoviu liaudėis daina. Vo tretiuoji pruoga žemaitių švėntėškam sosėspėitėmou ta, kad 2015 metā paskelbtė Etnuograpiniu regijuonu metās. Aple tou, kāp mūsa etnėnē regijuonā – Mažioji Lietova, Žemaitėjė, Aukštaitėjė, Dzūkėjė ė Sovalkėjė vienė nu kėtū skėras sava papruotēs, tradėcėjuom, veikla, valgēs ė pan., ėšmuoningā ė ėduomē papuorėna Skouda Žadeikė Pr. gėmnazėjės gėmnazėstės, vaduovaujemos muokītuojės Tamuošauskienės Bruonės. Vieliau vakara pruogramuo skombiejė vėišniū ėš Kopėškė – ansamblė „Kupkėmis“ (vaduovė Pustovaitienė Alma) bei dzūkėškas dainas, atlėiktamas Eglės, Dariaus ė Andriaus.

        Šiuo rėngėnė meto Žemaitė pasā ė žėnklelē ėteiktė naujėms Skouda žemaitiu kultūras draugėjės narems, korėi prėsėikė būtė tikrās žemaitēs. Šventės pabonga vainėkava Skouda kultūras cėntra polkliuora ansamblis „Vereta“ (vaduovė Žiemelienė Sigita). Skouda žemaitiu kultūras draugėjės pėrmėninks Grušos Juons diekavuojė vėsėms šiuo prasminga sosėspėitėma pagelbininkams, vo pu vėsū kalbū ė padiekavuoniu prasėdiejės pavakaruojėms tėsies pri tradėcėniu žemaitėšku patėikmieniu stala.

 Skouda žemaitiu kultūras draugėjės tarības ėnpuormacėjė




Gimtuoji kalba vėsam kam pasabni

        Groudė pradiuo būrīs Skouda rajuona žemaitiu vėišiejė Gargždūs. Tėn Skouda žemaitiu draugėjė bova novežosi postretiuos adīnas trokosė pruograma, katruo iruodė ėr paruodė, ka žemaitiu kalba īr vėsam kam pasabni, kap ėr lietoviu bėndrėnė. Pagal Klaipiedas rajuona savėvaldībės Lankotė Juona vėišuosės bėbliuotekas pruojekta tou vakara ėvīkosė rėngėnė ožvardėjėms bova „Žemaitėjė brongi...”. 

        Rasint skaitont pasėruodīs, ka soudėškē tonkē ėr par daug kuolėjės, bet kuolītėis tėkrā īr kou: je kumet kas pavadėn paruodītė žemaitėška pruograma, anėms nimaž nerēk nē ruoštėis, nē kuokiū repeticėju – tik sotartė, kas tou karta važious. Jug, je čiesa atlaikins kas nuorintās ėš jaunuomenės, ta dainious žemaitėškas dainas arba tarmėškā skaitīs tautuosaka, žėnuomu rašītuoju ar pradedontiu literatu pruoza, puoezėjė. Vo je senesnėjē – pasėdalīs sava talėnto – autuorėnēs kūrėnēs. 

       Ta ėr tou groudė pėrmoujė sereda i Gargždus ėšvažiava vėsai nemažos būrīs – dvīlėka asabu. Je toukart staigē atšalė vuorā nebūtom pradiejė kėbītė lėgas ėr goldītė i luova, keliauninku būtom radėi dā daugiau. Nuors jug kou znuočėi jau vėn tas dalīks, ka šin karta pasėokatėjė važioutė pats Skouda rajuona mers Vainuors Stasis?! Neveizont i tou, ka kėtėms ons – tik puolitikierios, kāp sakuoma, rajuona galva, skoudėškē poikē žėna, ka nebuodiejės nē vaidības, nē dainū. Jug ne vėinus metus īr vaidėnės Skouda žemaitiu tetrė, dainiavės Skouda polkliuora ansamblie „Vereta”. Ta, nuors jau kelė metā, kap ėšejė i valdžė ėr no tuos veikluos atstuojė, īr didilis štokuorios , špuosininks. Diel tuo Skouda žemaitiu draugėjė anou i Gargždus vežies ne tik Skouda rajuonou prėstatītė, bet ėr linksmėms notėkėmams pasakuotė. 

       Be mera dā važiava žemaitėškuos pruogramuos i sava gimtoujė kalbo eilieraštius rašonti Žvinkli Prani „pavėrstos” Muosiedė seniūnėjės seniūns Zabitis Augenėjos, katram gargždėškē maluoni špuosa ėštaisė – anuo žuodēs sokorta daina „Minėjės” vīrā padainiava. Pri kumpanėjės dėdėlē pritėka Skouda Proncėškaus Žadeikė gimnazėjės lietoviu kalbuos ėr literatūras muokītuos Žvaginis Duonats, katras be žemaitėšku eilieraštiu ėr stacėjės īr parašės... Ta anou vakara vėsus sosėrinkosius gargždėškius anas paokatėjė „apētė”. Vo kuoki pruograma būtom be režėsieriaus, dramatorga, artista, pruozėninka, puoeta, bėbliuotekininka Untolė Edmonda, katras, kap lioub sakītė buočelē, so lėižovio gal ėr apmestė ėr ataustė?!. Tas paskaitė sava naujausi apsakīma, katrou arba anuo patėis vaduovaujema Skouda žemaitiu tetra pastatīta kumet paregiesem, arba tradėcėniūs žemaitėškūs skaitīmūs ėš kėinuo nuors lūpu ėšgėrsem. No, vo ėš Lėnkėmu – pagarbintuosės dėdiūju Žemaitėjės vīru Daukonta Sėmuona ėr Pabriežas Ambraziejaus Jorgė žemės – novažiava cielė trīs literatā: bėbliuotekininkė Bridikienė Ruomalda; pagal spėcelībė anuos puorininkė, Skouda literatu kluba „Nuojos” vaduovė Daukontienė Gražina ėr par omžio daugiau rēkalū so skaičēs nego so literatūra toriejės žėnuoms Skouda rajuona literats, keliū kningu autuorios Rėmeikis Lievis. Ons sosėrinkosiūsius „pritrėnkė” ont galvuos deklamoujemās ėlgiausēs sava eilieraštēs, vo nuorintėms ne toštiuoms ėš rėngėnė nomėi parētė pardavė kelis egzempliuorius sava biograpėnės kningas „Klajūns”. Tik paskotėniuosės kningelės „Skaituom žemaitėškā”, simbuolėškā ėšlēstuos Tarmiū metās, pardavėmou netoriejė. Ruomalda žemaitėška pasaka paskaitė, Gražina biški apie vaduovaujema „Nuojo” papasakuojė ėr puora sava eilieraštiu pasakė.

       Pri paugosiūju pritėka ėr būrielis jaunuomenės. Skoudėškės Mackevičiūtės Živilės, katra muokuos jau mėnavuotuo Žadeikė gimnazėjuo, jau ni vėns nebgal isėvaizdoutė be gitaras. Ta ana padainiava puora žemaitėšku dainū. Žukauskaitė Gintarė (ruošė muokītuojė Ronkaitienė Laimutė) ėš tuos patiuos muokīklas paruodė, ka ne be rēkala šimeta ėr Skouda rajuona, ėr vėsa Žemaitėjės regijuona žemaitėškūs skaitīmūs sava omžiaus gropie ožjiemė pėrma vėita – paskaitė ėštrauka ėš švėisė atmėnėma pruozininka, eseista ėr dramatorga Granauskė Ruomualda esė „Žuodė pagluostīms”. Tas teksts īr ėšdrokavuots paskotėniuojie anuo kninguo „Tretiesis gīvenėms”. Pamėnavuojos, ka priš pat Vėsus Švėntus i Anou svieta ėšejės kūries daug metu gīvena Muosiedie, atstoms tarp pruogramas dalīviu ėr žiūruovu tujau pat somažiejė – gargždėškė Pabriežienė Marijė prasėtarė, ka ėr ana no Muosiedė – Granauski gerā pažėnuojė. Vo pati mažiausiuoji skoudėškiu kumpanijuo – Jekučinskaitė Agnė ėš Muosiedė gimnazėjės (ruošė muokītuojė Nuoreikienė Dalė) vėsus papėrka pasaka aple kriaučio ėr šmokolninka. Anā līgiū ne rajuona, ne regijuona skaituovu konkursūs nebova pernā meta.

       Šiū eilieliu autuorė tou vėsa kumpanėjė, vo truopniau sakont, pruograma, rėktava, so anuos žiūruovās žemaitėškas liaudies dainas dainiava... Vo Skouda žemaitiu draugėjės pėrmininks ėr Skouda savėvaldībės vėišuosės bėbliuotekas dėrektuorios Grušos Juons ne tik aple tus dėdėlius darbus, katrėi īr dėrbamė gimtajē žemaitiu kalbā keravuotė (žemaitėškas gruožėnės kūrības, autuorėnės dainuos, žemaitėšku skaitīmu konkursus; tarmėška leidība; žemaitėškā koltūra prėstatītė skėrtas pruogramas, so katruoms skoudėškē jau īr bovė ne vėinamė rajuonė, ėr kt. – D. Z.), papasakuojė, bet ėr vėsā ėšvīka dėrėgava. 

       Gargždėškē ož pruograma skoudėškems, so katrās senē draugau, skuolingė nepalėka: Gargždū šuokiu ėr dainū ansamblė „Minėjė” dainininku gropė padiekavuojė dainuoms; Klaipiedas rajuona savėvaldībės Lankotė Juona vėišuosės bėbliuotekas dėrektuorios Gutauskis Juozos so sava pavaduotuojė Ciparienė Dijana – padiekuos raštās, vo ne vėinam – dā ėr duovėnuoms... Priš ėšleisdamė nomėj, vėsus kāp reikint pavaišėna. Vo jau kėik priportėgrapava!.. Musint ni ėš vėina rėngėnė, kor skoudėškē īr dalīvavė, tėik portėgrapiju nebūs. 

        Klaipiedas rajuona laikraštė „Banga” redaktuorė Butkuvienė Vilėjė so portėgrapčioko Valaitio Aidano vėsus kopėtuo skoudėškius nopaveikslava ėr portėgrapėjė padovėnuojė. 

ZABITIENĖ Dalė

VALAITĖ Aidana portėgrapėjė

Skoudėškē so Klaipiedas rajuona savėvaldībės Lankotė Juona vėišuosės bėbliuotekas dėrektuoriaus pavaduotuojė Ciparienė Dijana (pėrmuo eilie tretiuoji ėš dešinies).





Žemaitėškė skaitīmā laikuos kėitā

Spalė 24 dėina Skouda muziejou vīka tradėcėnė žemaitėškā skaitontiu menėnė žuodė gerbieju švėntė-kuonkursos. Rėngėnīs tradėcėškā skėrts Daukonta Sėmuona 221-ūju gėmėma metėniu pamėnavuojėmou. Anuo organėzatuorē – Skouda savėvaldībės vėišuoji bibliuoteka bei rajuona admėnėstracėjės Švėitėma skīrios. Riemiejē – Skouda žemaitiu draugėjė ė Skouda muziejos.

Ėštėkėmībės vedamė

Rajuoniniu žemaitėšku skaitīmu dalīviu skaitlios ėšlėikt stabėlos –anamė kasmet dalīvaun ligi ketorėsdešimtėis skaituovu. Ne ėšimtės ė šėi metā. Kai korėi ėš žemaitėškus tesktus skaitontiu Žemaitėjės patrijuotu ėštėkėmā dalīvaun šiamė rėngėnie nu mažėns - pu kelis metus ėš eilies. Kuonkursa „augintėnēs“ drīstiuo pavadintė skaituovus – Žukauskātė Gintārė, Eremėnātė Renāta,  Kaupa Vėlio, Šauli Muodesta, Rači Valda ė daug kėtū, korėi anamė dalīvaun nu pat onkstībuos pauglīstės. Anėi īr ne tik nuolatėnē kuonkursu dalīvē, bet ė prėzėninkā. Kumet skaituovs ogduoms nu mažėns, ons jaunīstie tėkrā pasėik puikiū rezoltātu.
Rēk ėš vėsuos šėrdėis padiekavuotė skaituovus ruošontėms muokītuojems – ėštėkėmėms žemaitiu kalbuos keravuotuojems. Kuožnās metās skaitīmūs aktīvē dalīvaun vėsas rajuona prėšmuokīklėnė ogdīma īstaigas, Aleksandrėjės ė Nuotienu pagrėndėnės muokīklas, vėsas trīs gėmnazėjės, Bartovuos pruogėmnazėjė, Barstītiu vėdorėnė muokīkla, Skouda kaima versla, amatū ė paslaugū muokīkla.

Savs repertoars

Džiogėna tas, kad žemaitėškā skaituomū kūrėniū repertoarė nemažā vėitas skėrta naujausėms Granauskė Ruomoalda bei kėtū ėš Skouda krašta kėlosiu autuoriu kūrėnems. Neožmėršta ė žemaitiu lėteratūras klasikė Kīmantātė-Čiurliuonienė Suofėjė, tautuosakas luobē. Tas paruoda, kad žemaitiu kalbā kol kas ėšnīkėma pavuojos tėkrā ka negrēs. Svarbo, kad ė vieliaus, kumet muokėnē ėškeliaun ėš gimtūju nomū stodėntu a emėgrantu kelēs, neprapoltom nuoširdi meilė ėš sāva tievū, buočiu ė pruobuočiu lūpu ėšgėrstā kalbā.

Giedintėis gimtuosės kalbuos gieda

Kas giedėnas sāva gimtuosės kalbuos, tas anuos neverts. Juk nepoikē, kumet ėš dėdmiestė nomėi pas tievus parvažiavėis vāks, laužīdams lėižovi, so anās praded rokoutėis bėndrėnė kalba, tēp paniekindams nomėškius ė anū prėgėmtėnė kalba. Tuoks žmuogos, mōna pruoto, neverts kraštietiu pagarbuos. Tuoki negailestinga īr mōna nuomuonė, nuors ana galbūt tėkrā ne vėsėms bus maluoni  ė pageidaujema.
Teisībė ė tas, kad nemažā dalėi šēs kuosmopuolėtėnēs čiesās ožgėmosiu žmuoniū, kėtū pagarba nier būtėnā rēkalinga vertībė, tēp, kāp nebie rēkalinga ė gimtuoji kalba. Bet vėltės, kad žemaitiu kālba da onkstėi laiduotė, ėšlėikt, nes žemaitėškūs skaitīmūs kasmet solaukam polka dalīviu.

Laimietuoju rėkiuotė

Baigont puostrėngavėmus, atējė čiesos prėstatītė rajuonėnė kuonkursa nogalietuojus, katrėi lapkrėstė 21 dėina dalīvaus vėsuos Žemaitėjės regėjuonėnemė kuonkursė. (Kuonkursos vīks Skoudė Bartovuos pruogėmnazėjuo – Šatrėjės g. 1)
Prėšmuokīklėnė omžiaus vakū gropie -  I vėita laimiejė Valskis Valėnts ėš Muosiedė vakū luopėšēlė darželė. II vėita prėpažinta tuo patėis daržēlė auklietėnē Sparnauskātē Rogėlē. Abodo skaituovus paruošė auklietuojė Bernuotienė Laima. III vėita atėtēka Skouda vakū luopėšēlė daržēlė („Saulotės“ kuorposa) auklietėnē Buivīdātē Gabrielē. Anou paruošė auklietuojė metuodėninkė Vaškienė Aurelėjė.
Pradėnoku gropie – I vėita atėteka Īlakiu gėmnazėjės trečiuokelē Grabītē Duonatā, anou paruošė muokītuojė Krėstutienė Diana. II vėituo – Muosiedė gėmnazėjės ketvėrtuokė Jakučinskātė Agnė, anou paruošė muokītuojė Noreikienė Dalė. III vėita džiaugies Īlakių gėmanzėjės ketvėrtuokė  Gėnčātė Ugnė. Anou paruošė muokītuojė Statkienė Nijuolė.
5-9 klasiu gropie- I vėitą pelnė Muosiedė gėmnazėjės aštontuokė Ereminātė Renāta, anuos pagelbininkė – muokītuojė metuodininkė Lukošienė Biruta. II vėita atėteka devintuokou Račiou Valdou ėš Īlakiū gėmnazėjės. Anam padiejė ruoštėis muokītuojė metuodininkė Baužienė Irena. III vėituo – tuos patiuos gėmnazėjės  pėnktuokė Žutautātė Imelda, anou paruošė vīresniuoji muokītuojė Gūžienė Asta.
10-12 klasiu gropie – I vėita ėškuovuojė Žadeikė Proncėškaus gėmnazėjės abėtorijėntė Žukauskātė Gintārė, II vėita atėteka tuos patiuos gėmnazėjės vėinioulėktuokou Kaupou Vėliou. Abodo skaituovus paruošė muokītuojė ekspertė Ronkaitienė Laimutė. III vėita džiaugies Īlakiū gėmnazėjės abėtorijėntė Eidiejutė Rasa. Anou paruošė vīresniuoji muokītuojė Matutienė Elvīra.

Nuomėnontā

Be ėprastėniu trėjū prėzėnių vėitu atskėruos omžiaus gropies da bōva paskėrtas ketorės nuomėnacėjės. Skouda muziejos sāva nuomėnacėjė ož ėstuorėniu īvikiu atspėndiejėma skaituomamė kūrėnie paskīrė aštontuokē Šilinskāte Perlā ėš Īlakiū gėmnazėjės, anuos padiejiejė – muokītuojė metuodininkė Baužienė Irena.
Skouda rajuona savėvaldībės švėitėma skīrios sāva nuomėnacėjė ož žemaitiu kalbuos puoseliejėma skīrė  Kontrėmou Brigimantou – septintuokou ėš Muosiedė gėmnazėjės. Anou paruošė muokītuojė metuodininkė Petrauskienė Elena.
Skouda žemaitiu draugėjė sāva nuomėnacėjė ož žemaitiu kalbuos perlioku pateikėma skaituomamė kūrėnie paskīrė Īlakiu gėmnazėjės abėtorijėntou Šauliou Muodestou. Anou ruošė vīresniuoji muokytojė Matutienė Elvīra. Skouda savėvaldībės vėišuoji bibliuoteka sāva nuomėnacėjė ož skaituoma kūrėnė autentėškōma skīrė aštontuokou Petrauskiou Tuomou ėš Aleksandrėjės pagrėndėnės muokīklas, anou paruošė vīresniuoji muokītuojė Statkutė Irena.
P.s. Belėikt tėkietėis, kad Skouda krašta žemaitėška menėnė žuodė kervuotuojē  ė regėjuonėnemė skaituovu kuonkursė, i katrou sovažious patīs gabiausėjē skaituovā ėš vėsū Žemaitėjės kertieliu, nelėks paskotėnie vėituo.

Untulis Edmunds
Skouda žemaitiu draugėjės tarības narīs



 

Tuokiuos dā nebova bovė

Nesenē Skouda savėvaldībės vėišuoji bėbliuoteka so partnerio – Skouda mena muokīkla –  ėšleida kninga, kuokiuos Lietovuo dā nebova bovė, – žemaitėškus skaitėnius vākams „Cīrulielis“. Leidība riemė Lietovuos koltūras tarība ėr Skouda rajuona savėvaldībė. Vo atspausdėna spaustovė-leidīkla „Droka“ Klaipieduo. Rogsiejie naujiesis leidėnīs būs prėstatīts vėsamė Žemaitėjės regijuonė

Ėšleistė žemaitėška kninga vākams nemaža tarmėškas literatūras leidības patirti betoris Grušos Juons, katras vaduovau ne tik Skouda bėbliuotekā, bet ėr Skouda žemaitiu draugėjē, mėslėjė senē. Svarbiausis dalīks bova tam gautė piningū. Vo, ka parašė pruojekta ėr anū gava, i leidėnė bėndraautuorius pakvėitė korontius žemaitėškā ne tik ėš Skouda rajuona ar Žemaitėjės, bet ėš vėsor, kor tik Lietovuo anū rasės. 
Par rajuonu bėbliuotekas, literatu organizacėjės ėr vėsēp kėtēp paskleidos inpormacėjė, ka rēk vākams skėrtuos žemaitėškas kūrības, anuos soplaukė daug ėr vėsuokiuos. Turint mintie ėr autuoriu omžio, ėr anū talėnta, ėr kūrėniū žanra. Atrinktė patis geriausė. I kninga pateka ėr geriausė ėš pateiktū Skouda savėvaldībės vėišuosės bėbliuotekas organizoujemėms tradicėnems respoblėkėnems žemaitėškas kūrības konkursams „Koram žemaitėškā“. Tarp 60 autuoriu, katrū kninguo ėšspausdinta po vėina ar po kelis kūrėnius, ėš Skouda rajuona tier tik 12. 
Ka „Cīrulielis“ vākams ne tik pritėktom, bet ėr patėktom, anou sāva kūrība papoušė 39 Skouda mena muokīklas Dailės skīriaus muokėnē, katrus muoka Eidiejienė Jurgita ėr Milerienė Juolanta. Anėj nopaišė ne tik iliustracėjės, bet ėr poikės raidės žuodīnou. 109-iū poslapiu kninga ėš kėtū žemaitėšku, skėrtū jaunėisems skaitītuojems (anū īr išleidė atskėrė autuorē. – D. Z.), ėšsėskėr tou, ka če gal rastė ėr iduomiesniu žuodiu. Kap ėr skoudėškės mozėkas pedaguogės Raišotienės Juolantas sokortū vaikėšku dainieliu tekstu. 
Kap teisingā žemaitėškā rašītė, muoka leidėnė pradiuo ėšspausdints ėš Skouda kėlosė gumanėtarėniu muokslu daktara, Šiauliū universiteta duocėnta, Žemaitiu šluovies žvaigždies kavalieriaus Pabriežas Jūzapa patarėmā.
Vėršeliou panauduots Skouda mena muokīklas muokėnies Eidiejūtės Gabrielės piešėnīs.
Tam, ka kninga, katruos pėrmuoji dalės īr skėrta pradėnokams, antruoji – paauglems, atsėrasto, be ožmuokesnė darbavuos didilie kompanėjė. Skaitėniū sodarītuos – pruozėninks, puoets, dramatorgs, režėsierios, Skouda rajuona koltūras cėntra Žemaitiu tetra vaduovs, Skouda savėvaldībės vėišuosės bėbliuotekas bėbliuotekininks Untulis Edmonds. Žemaitiu kālba rėktāva jau mėnavuots gumanėtarėniu muokslu dr., duoc. Pabrieža Jūzaps ėr piloluogėjės magistrė Zabitienė Dalė. Vėskou i vėina solėpdė, t. ī. maketāva, Skouda savėvaldībės vėišuosės bėbliuotekas darbuotuos Lekstutis Giedrios, vo kningas leidībā vaduovava dėrektuorios Grušos Juons. 
Nuors „Cīrulielis“ bova žadiets, nuoriets ėšleistė 1 000 egzempliuoriu tėražo, piningū teožteka tik tik 500. Ta kningīnūs tū žemaitėšku skaitėniū gautė negalies – tik bėbliuotekuos. Po vėina kningēlė tories ėr kuožnos anuos autuorios. 
Kol kas vėina tuoki visuo Lietovuo kninga būs prėstatīta tik Žemaitėjuo. Tam skėrtė rėngėnē soplanoutė rogsiejė mienesi. Anėj vīks: 9 d. 13.30 val. – Mažeikiūs, tik kol kas dā nier žėnuoma vėita; 16 val. – Plungės rajuona savėvaldībės vėišuojie bėbliuotekuo, 18 val. – Rėitava savėvaldībės Ireniejaus Ouginskė vėišuojie bėbliuotekuo; 15 d. 12 val. – Klaipiedas apskrėtėis vėišuojie I. Sėmuonaitītės bėbliuotekuo, 15 val. – Kretinguos rajuona savėvaldībės M. Valončiaus vėišuojie bėbliuotekuo, 17 val. – Palonguos miesta savėvaldībės vėišuojie bėbliuotekuo; 23 d. 17.30 val. – Skouda mena muokīkluo. Tūs rėngėniūs nuognē laukamė mėnavuotūs miestūs ar netuolėj anū gīveno žemaitėšku skaitėniū autuorē.


ZABITIENĖ Dalė
„Mūsa žuodis“




Skoudėškiu žemaitiu neėšbaidė lītos

        Lėipas 13-ōjė – Žemaitiu vėinībės dėina Skouda žemaitiu draugėjės narē pruovėjė, sosėspėitėi ont Poudkaliu pėlekalnė. Vou ėr pruoga ėšpoulė neeilėnė. Šīmet stokteliejė 755 metā nu garsiuojė Skouda mūšė, kumet skoudėškē žemaitelē Lėvuonėjės ordėna gelžėnsnapems tēp sometė i skūra, kad anėms net sprondā tratiejė nu žemaitėšku kovaldu smūgiu. Tas mūšis bōva tarsi īžonga i da garsiesni Dorbės mūši, kumet žemaitelē karto so bruolelēs koršēs soaldabėjė krīžeivius.
        Žemaitiu vėinībės dėinuos pruovėjėms Poudkaliu pėlekalnie pareikalāva šėik tėik ėštvermies ėš švėntės dalīviu. Vuos tik anėi vėskou sosėrėktavuojė ė pasėruošė nomatītuoms apeiguoms, tujaus pat prakiora dongos ė ont švėntintuoju galvū pasėpīlė begiedis lītos. Uns pliaupė be parstuojėma beveik cielas dvė adīnas. Bet tas moršliuoks nesotrokdė mažėsėms žemaitokams ė dėdėlėsėms žemaitems būtė linksmėms. Vėskas dieliuojies pagal nomatīta pruogrāma.
       Patiuo švėntės pradiuo, kumet naujėms žemaitiu draugėjės narems bōva pradietė ėteikinietė Žemaitė pasā, pasėgėrda baisiausis alasos. Atruodė, kad šalėp lītaus pradiejė grumietė perkūns... Bet vieliaus paaiškiejė, kad ė pėlekalni tėisē ėš Dorbės, pamėnavuojės tėnīkštė mūšė 754-uosės metėnės, parvažioun dėdėliausis būrīs Žemaitėjės muotuociklininku būrīs. Anū klubs sosėbūrė 2000-asēs metās, anam dabarčiou vaduovaun Buta Edvards. Muotuociklininku vardo kelis žuodius skoudėškems tārė sediškis Grėcios Edvards. Palėnkiejėi skoudėškems vėinībės svetelē ėšvažiava i Mažėikiu rajuona Tėrkšliū pošīna, kor mažeikėškē pruovėjė tou patė Žemaitiu vėinībės dėinuos švėntė. Vuo skoudėškē tuoliau tėsė sāva pruogrāma. Pabėngėi ėšdalintė naujuokams Žemaitė pasus, prėsaikdėna anus. Trumpā bōva prėsėminta Skouda ėr Dorbės mūšiu ėstuorėjė, padainiāva ėr pagrajėjė Lėnkėmu armuonėkieriē, Pašėlės liaudėškas mozėkas kapela (vaduovā Prīšmontienė Vilėjė ė Stėrblīs Petros), patėis ėšvėrta grėkiu kuošė vėsus pavaišėna muosiediškis Šakalīs Ruoberts. Sportėnius žaidėmus padiejė organėzoutė skoudėškis Kūna kultūras ė sporta cėntra spėcelists Mėtkos Linis. Ūkiniūs rēkalūs pariemė – soulus, stalus ėr palapėnė pažīčiuojė Skouda savėvaldībės vėišuoji bibliuoteka bei Poudkaliu kaima bėndruomenė. Skromnės, bet apetitnės soneštėnės vaišės sosėorganėzāva patīs žemaitiu draugėjės narē. Nuors daugoma švėntės dalīviu palėka kiaurā parmerktė ligi paskotėnė siūlēlė, vėsė jauties kontėnė ė nie vėins nezīzė, kāp ė prėklausa tėkrėms žemaitems.
        Švėntės meto Skouda žemaitiu draugėjės pėrmėninks Grušos Juons paskelbė kėitiausi ė truopniausi 2013 mētu žemaiti. Anou tāpa Zabitis Augenėjos – Muosiedė seniūns. Tas vards anam soteikts ne tik ož lėteratūrėnius pasėikėmus, bet ėr ož noveiktus organėzacėnius darbus, garsėnont žemaitiu kultūrėnius ė dvasėnius tortus bei ėiškont draugėšku saitu so kėtū šalėis regijuonu kultūras veikiejēs.
        Kėtās metās Žemaitiu vėinībės dėina turies īpatinga svarboma, nes toukart mėnavuosem 755-uosės Dorbės mūšė metėnės. Tikiesemuos, kad toukart skoudėškems žemaitems lītos nebdrīs maišītėis pu kuojuoms. 
Untulis Edmunds
Skouda žemaitiu draugėjės tarības narīs




Baltu vėinībē – taikuos žīgis tievėškės kelēs

        Rogsiejė ontruoji posė so kaupo atėdavė tou, kuo bōva pagailiejės rogpjūtis. 
      Rėngėnius planoujontėjē - Skouda rajuona savėvaldībės administracėjės Koltūras ė torėzma skīrios, Kūna koltūras ė sporta cėntros, Skouda žemaitiu draugėjė, Skouda rajuona Daukšiū bėndruomenė, Lietovuos šauliū sājungas Klaipiedas apskrėtėis jūras šauliū 3-iuosės rėnktėnės Skouda šauliu 7-uoji kuopa notarė rogsiejė 20-ojė, šeštadėini, pasėelgtė kāp truopnė žemaitē: sovienītė jiegas ė vėituo keliū rėngėniū padėrbtė vėina, bet ėduomiesni ė torėningiesni. 
Kuožnos toriejė savū interesu: Koltūras ė torėzma skīrios galvuojė aple artiejontė Pasaulėnė torėzma dėina, Kūna koltūras ė sporta cėntros ne pėrmus metus karto so torėstās rėng pažėntėnius dvėratiu žīgius ė mėnavuo Tarptautėnė dėina be mašėnas, Skouda žemaitiu draugėjē rūpiejė pamėnavuotė Baltu vėinībės dėina, rodėnėis līgiadėini ė Euruopas kalbū dėina, vuo daukšėškē bei Šauliū sājungas atstuovā Tarptautėnės taikuos dėinuos ėšvakaries nuošėrdē prėjiemė poikiuo sāva bėndruomenės terėtuorėjuo atrėitiejosius, atplaukusius ar kāp nuors kėtēp atvīkusius svetius ėš Skouda ar kėtū rajuona vėituoviu. O kāp svetiū nepavaišinsi: vėsor sospiejous šaulīs ėš Muosiedė Ruoberts Šakalīs bei Daukšiū bėndruomenės pirmininkė Strakšītė Bėrota so būrio pagelbininku kabėna i liekštės garoujontė kareivėška kuošė, nokruovė stāla skaniausiuom žemaitėškuom struovuom ė kvėitė vaišintėis nemažā kaluoriju ėšdegėnosius dvėratėninkus, baidariems atplaukusius žemaitius ė vėsus kėtus rėngėnė dalīvius.
Buobu vāsara ėšdārė Daukšiūs sėsėrinkosius bėndramintius ligi marškėnieliu. Skouda rajuona savėvaldībės mers Vainuors Stasīs, pasveikėnės atkeliavusius i tuokė maluonė puopietė, palinkiejė poikē praleistė laika. Ėš tėisū – trīs adīnas praliekė bematont, nes ne toštē. Vakā ė paugosėjē mėklėna ronkas, kuojės ė galvas ėvairiuos sporta rongties, žemaitėškuo vėktuorėnuo, o drousesnėjē ė šuoktė miegėna, nes liaudėška mozėka i Daukšius atvežė Laumiu kaimo mozėkonts Reimonts Napaleuons so sāva draugās. 
Nosėvīlosiu telėka mažā, nes kuožnos galiejė ėšmiegintė sāva jiegas ė laimietė šauniū prizu, būtė apduovėnuots dėpluomās. Vuo Žemaitiu draugėjė pakvėitė tuokė poikė šventė pratėstė dar ė pėrmadėinė vākara ont Apoulės pėlekalnė, kor bōva degėnams Baltu vėinībės laužos.
Jasienė Alduona,
Skouda žemaitiu draugėjės tarības narie



Lėnkėmu švėisuolė kūrības puopietė

Groudė 17 d. 16 ad., Lėnkėmu miestelė bibliuotekuo ėvīka lėnkėmėškė Rėmeikė Leuona kningas „Skaituom žemaitėškā“ prėstatīms. Šiou jau ne vėinuos kningas autuorio gal vadintė Lėnkėmu švėisuolio, žėngontio Daukonta Sėmuona pieduoms, tad ne dīvā, kad jauki bibliuotekas skaitīkla vuos sotalpėna šiuo rėngėnė lonkītuojus.
Puopietė, mintimis aple gimtuojė krāšta pažėnėma, meilė anam, aple dvāsini pavelda, pradiejė piliala vīresniuoji bibliuotininkė Daukontienė Gražina, katra pu tuo da prėstatė ė kėik onstiau ož tarmėškōjė, patėis Leuona ėšleista kninga „Klajūns“. Tame autobiuograpėnemė leidėnie ne tik sudiets vėsos autuoriaus gīvenėms, bet anamė atsėspind ė Lėnkėmu ėstuorėjė, žmuonīs, dieltuo, anuot puopietės vediejės, parskaitītė šiou kninga īr kuožna lėnkėmėškė garbies rēkals, vuo torėnt galėmībė, anou rēktom ė nosėpėrktė. Gražē tas, kad kninga paruošė autuoriaus anūkė Juonušienė Indrė, o iliustracėjės sokūrė lėnkėmėškė Rancienė Virgina. Pu trumpa patėis Leuona pasėsakīma aple šiou sāva darba papasakuojė Skouda VB dėrektuorios Grušos Juons, katruo ėneciatīva bōva ėšleista kėta, Tarmiū metams skėrta Rėmeikė Leuona kninga „Skaituom žemaitėškā“. 

Pamaželēs pradieta eitė tarmėškuosės kningēlės poslapēs. Pėrmāsis eilieraštis „Rodėniejont“, prėtaront akardijuonou, noskombiejė kāp dainie, mat meluodėjė anam sokūrė kapelas „Lėnkėmu armuonėkierē“, katruo dalīvaun ė Leuons, vaduovė Prišmontienė Violeta, o anā prėtoravuojė dainininkės Daiva, Rita ė Gražina. Vu tuoliau, palīdamė tū patiū dainininkiu atlėiktamu dainū, tarsi opelės čiorlenėms lėjuos žemaitėškė Rėmeikė puosmā (skaituovė Zubienė Adelė), katrūs gausē bōva ė jaunīstės pasėlgėma, ė meilės gėmtėnės peizažams, ė šėlomuos artėmėms žmuonīms,  skausmingu gīvenėma prėsėmėnėmu atgarsiu. Nuotaikinga sāva buočeliaus eilierašti „Kepōrė prapoulė“ paskaitė Leuona anūks Mėckos Aurėms. Leuona draugs Bienis, dā kartās ė bruolio vadėnams, duovėnuojė vėsėms nuotaikinga, armuonėka atlėiktama meluodėjė, katra dėdėlē prėštėka pu linksma pruozėnė kūrėnēlė „Daktara belaukont“, mat kningas autuorios miegst žemaitėškā pašmaikštautė, kas atsėspind ė anuo kūrībuo. 
Trumpās žingsnelēs prabiegos kningas poslapēs, autuorio sveikėna Lėnkėmu seniūns Mėkšta Rimants, bėndruomėnės pirmininkė Butkienė Barbuora, draugā ė bėndramintē lėteratā. Nuotaikingus palinkiejėmus ėšsākė Muosiedė seniūns, lėterats Zabitis Augenėjos, linkiejimus nu Leuona ilgamētė ė patėis ėštėkėmiausė drauga, laikraštė „Mūsa žuodis“, atvežė Zabitienė Dalė. Sosėrinkusiu draugū diemesė ė šėlumuos apsopts Leuons vėsėms diekavuojė ož paduovėnuota švėntė. 
Rengėnė laiks ėšseka, bet nieks neskobiejė skėrstītėis, kai kas panuoriejė nosėpėrktė kninga so autoriaus autuograpo, pabėndrautė pri arbātas poudelė. Vėsas šventės kumet nuors bėngas, ožtat šėrdie palėikt šėltė prėsėmėnėmā.

 

 



Sosėrinka šimts skaituovu...

           Lapkristė 22 dėina Skouda Žadeikė Proncėškaus gėmnazėjuo vīka tradėcėnēs palėkėi respoblėkėnė līgė „Skaitīmā žemaitėškā, skėrtė Daukonta Sėmuona 220-uosiuoms gėmėma metėniems pamėnavuotė. Tou rėngėni organėzāva Skouda savėvaldībės vėišuoji bibliuoteka, Skouda žemaitiu draugėjė, Žadeikė P. gėmnazėjė ė rajuona Švėitėma skīrios, riemė rajuona Savėvaldībė ėr  Koltūras riemėma fonds.
        I švėntė atvažiāva per šimta skaituovu ėš Naujuosės Akmenės, Klaipiedas ė Palonguos miestu, Kretinguos, Mažėikiu, Plungės, Skouda ė Telšiū rajuonu bei Rėitāva savėvaldībės. Vākus ruošė iki posšimtė muokītuoju. Skaituovus vertėna dešimtėis nariū dvėjū atskėrū gropiu kuomisėjė. Ikimuokīklėnōkus, pradėnōkus bei skaituovu gropės, paruošosės lėteratūrėnės kompuozėjcėjės vertėnosē kuomėsėjē vaduovāva Skouda savėvaldībės mera pavaduotuojė Staniuvienė Levutė, vīriesniu klasiu muokslėivius bei soaugosius vertėnosē kuomėsėjē vaduovāva Skouda rajuona savėvaldībės Švėitėma skīriaus vīriausiuoji spėcelistė Jasienė Alduona. 
         Kuomėsėju narēs bōva – Untulis Edmunds - Skouda Žemaitiu teatra vaduovs, bibliuotininks, Bernuotienė Rasa - Skouda Žemaitiu teatra aktuorė, vakū luopėšēlė daržēlė auklietuojė metuodėninkė, Daukontienė Gražina – Skouda savėvaldībės vėišuosės bibliuotekas Lėnkėmu piliala bibliuotininkė, rajuona lėterātu kluba „Nuojos“ prazėdėntė, Juškevičienė Violenita – Mažėikiu rajuona savėvaldībės Švėitėma skīriaus vīriausiuoji spėcelistė, Kuprelītė Alduona – Žemaitėjės naciuonalėnė parka koltūras pavelda skīriaus vediejė, Pranckevičienė Erika – Rėitāva savėvaldībės Oginskė I. Vėišuosės bibliuotekas dėrektuorė, Šėmanskis Aleksandros – Klaipiedas dramas teatra aktuorios ė Zvonkuvienė Janina – žornalėstė.
        Skaituovu kuonkursa nogalietuojēs tāpa:
      Ikimuokīklėnōku gropie: I vėita – Kluovā Matou ėš Telšiū luopėšėliaus darželiaus „Māstis“, II vėita – Arlauskātē Akvėlē ėš Plungės luopėšēlė-daržēlė „Cīrolielis“ („Vītūrielis“), III vėita – Rubavėčiūtē Ognē ėš Telšiū luopėšēlė-daržēlė „Māstis“. Telšiškius mažīlius paruošė auklietuojė metuodininkė Rubavičienė Jūrātė, plungėškė mergēlė – muokītuojė Butkuvienė Vilėjė.
      Pradėnoku tarpė I vėita atėtēka muosėdėškē Jakučinskātē Agnē, II vėita – Eglėnou Kazėmierou ėš Palonguos pagrėndėnės muokīklas, III vėita - Žilinskiou Eimantou ėš Salontū gėmnazėjės. Pradėnokus paruošė muokītuojės Nuoreikienė Dalė, Lingvaitienė Rasa ė Žilinskienė Laimutė.
       Kompuozėcėju tarpė I vėita kliova Darbienu gėmnazėjės muoksleivems, II vėita – Plungės „Saulės gėmnazėjės auklietėnems, III vėita – Seduos Mačernė Vītauta gėmnazėjės gėmnazėstams. Darbieniškius paruošė muokītuojē Jašinskienė Bėrota ė Žilinskis Duonats, plungiškius – muokītuojė Barniškienė Rita, sediškius – muokītuojė Ruojutė Laura.
      5-9 klasiu muokslėiviu gropie I vėita džiaugies Navėckātė Agnė ėš Mažėikiu rajuona Krakiu pagrėndėnės muokīklas, II vėita – Eremėnātė Renāta ėš Muosiedė, o III vėita – Valončios Karuolis ėš Plungės rajuona Nausuodės pagrėndėnės muokīklas. Skaituovus paruošė muokītuojės Gruomienė Dalė, Lukuošienė Bėrota ė Ruojutė Laura.
       10-12 klasiu muokslėiviu gropie I vėitas laurus pelnė Žukauskātė Gintārė ėš Skouda Žadeikė P. Gėmnazėjės, Šaulīs Muodests ėš Īlakiū gėmnazėjės bei Mėckos Aurėms ėš Lėnkėmu Daukonta Sėmuona pagrėndėnės muokīklas. Laureatus paruošė - muokītuojė ekspertė Ronkaitienė Laimutė, muokītuojė metuodininkė Matutienė Elvīra bei muokītuojė Drukteinienė Adelėjė.
     Soaugosiūju gropie I vėita pelnė Žadeikienė Virgina ėš Rėitāva savėvaldībės Medingienu kaima, II vėita – Moncevičienė Gražina ėš Klaipiedas miesta, III vėita atėteka Stražinskātē-Glinskienē ėš Plungės rajuona Alėksandrava kaima.
        Skaituovams da bōva skėrtas dvė nuomėnācėjės. Skouda vėišuosės bibliuotekas nuomėnācėjė pelnė Gailiūns Tuoms ėš Plungės Senamiestė pagrėndėnės muokīklas. O Skouda rajuona Švėitėma skīriaus nuomėnacėjė džiaugies Jackevičiūtė Kristina ėš Plungės rajuona Kontautiū pagrėndėnės muokīklas. Nuomėnantus paruošė muokītuojės Gusčienė Regina ė Rimkienė Daiva.
        Rėngėnė meto gėmnazėjuo dar veikė bibliuotekas paruošta stėndėnė  S.Daukonta kningu viršieliu ėr rankraštiu paruoda, skėrta  S.Daukonta 220- uosiems gėmėma metėniems pamėnavuotė. Ekspuonata parsėvežtė ėš Naciuonalėnės Martīna Mažvīda bibliuotekas. 
Skouda savėvaldībės vėišuosės bibliuotekas inpormacėjė



Skaitymā žemaitėškā nenotėlst

         Spalė 24 d. Skouda mēna muokīklas salie vīka „Skaitīmā žemaitėškā, skėrtė 220-uosiuoms Daukonta Sėmuona gėmėma metėniems“. Šventie – kuonkursė dalīvāva ketorėsdešimt skaituovu – žemaitėška menėnė žuodė keravuotuoju nu pėnkiū ligi aštouniuolėkas metu omžiaus - ėvairiū švėitėma īstaigu auklietėnē ėš Aleksandrėjės, Barstītiu, Īlakiū, Lėnkėmu, Muosiedė, Nuotienu miestieliu bei Skouda miesta. 
         Ikimuokīklėnoku gropie I vėita pelnė Skouda vakū luopėšelė - darželė auklietinis Veits Duovīds, anou paruošė auklietuojės Jotkienė Vida ėr Šimkienė Eglė. II-uo vėituo – tuo patėis darželė auklietėnė Jucevičiūtė Amelėjė, anou paruošė auklietuojė metuodėninkė Vaškienė Aurelėjė. III-uoji vėita atėteka Dvariuonatē Inesā ėš Muosiedė luopėšelė – darželė, anuos padiejiejė – auklietuojė Bernuotienė Laima.
        1 – 4 klasiu mokėniū gropie prizėnės vėitas pasėdalėjė Jakučinskātė Agnė ėš Muosiedė (I vėita), muokītuojė Nuoreikienė Dalė, Žutautātė Imelda (II vieta) ėr Donata Grabītė Duonata (III vieta) – abėdvė ėš Īlakiū, tas mergelės paruošė muokītuojės Račienė Aušra ėr Kristutienė Diana.
          Vertėnėma kuomisėjē itin sunkē bōva atrinktė nogalietuojus ėš 5 - 9 klasiu muokėniū tarpa, nes vėsė šiuos omžiaus gropės kuonkursa dalīvē bōva dėdėlē atsakingā pasėruošė kuonkursou, tad vėins nu kėta sorinktū bālu soma mažā kou skīries. Ėr vės dėltuo tarp geriausiu pavīka ėšaiškintė patius geriausius. I vėita prėpažinta Lėnkėmu  Daukonta S. pagrindėnės muokīklas aštontuokē Skurdauskātē Ruonetā, anou paruošė muokītuojė Drukteinienė Adelėjė, II vėita atėteka septintuokē Eremėnātē ėš Muosiedė gėmnazėjės, anou kuonkursou parėngė muokītuojė Lukošienė Bėrota, III vėita džiaugies pėnktuoks Mažrėms ėš Skouda Bartovuos pruogėmnazėjės, anou paruošė muokītuojė metuodininkė Vitkuvienė Danutė.
        Ne kou prastiau pasėruodė ėr 10 - 12 klasiu muokėnē, anū tarpė irgi būta daug gerā skaitontiū skaituovu. I vėita atėteka Šauliou Muodestou ėš Īlakiū gėmnazėjės G.3 klasės, anuo muokītuojė Matutienė Elvīra, II vėita pelnė dešimtuoks Mėckos Aurėms ėš Lėnkėmu Daukonta S. pagrėndėnės muokīklas, anou paruošė muokītuojė Drukteinienė A. O III vėita atėteka Skouda Žadeikė P. gėmnazėjės G.3a klasės auklietėnē Žukauskātē Gintarē, anā padiejė pasėruoštė muokītuojė ekspertė Ronkaitienė Laimutė.
        Minieta tradicini žemaitėšku skaitīmu kuonkursa Skouda savėvaldībės vėišuoji bibliuoteka karto so rajuona Švėitėma skīrio organėzoun jau vėinioulėkta karta. Ėr ne vėinās metās nebūdava, kad anamė dalīvauto mažiau nei trisdešimt skaituovu. Per šiou laikuotarpi kai korėi skaituovā kuonkursė dalīvaun metā ėš mētu – pradiejėi pėrmuo klasie dabar jau īr vėinioulėktuokā. Tas patvėrtėn nuojauta, kad žemaitiu kalba Skouda žemie tėkrā neėšnīks.



Posė šimta kūrieju rašė žemaitėškā

        Spalė 11 d. vīka respoblėkinis žemaitIu kūrības kuonkursa „Koram  žemaitėškā“ baigėmāsis rėngėnīs. Tam kuonkursou sāva kūrėnius pateikė net 55 autuorē, ėš anū 27 pruozininkā ėr 28 puoezėjės žanra atstuovā.  Kuonkursou pateiktus kūrėnius vertėna lėteratūras rēkalus ėšmanunti kuomisėjė: Šiauliū universiteta duocėnts, pėluoluogėjės muokslu daktars, žemaitiu kalbuos žėnuovs Pabrieža Jūzaps, puoets, lėteratūras krėtėks ė kningu redaktuorios Kubėlios Justins bei žornalistė, Klaipiedas žemaitiu draugėjės alkieriaus moutinēlė Zvonkuvienė Janina. Rėngini vedė Skouda rajuona savėvaldībės mera pavaduotuojė Staniuvienė Levutė, tou vākara tapusi „puoetė“ ė dramaturgs, režėsierios Untulis Edmunds, atstuovavės pruozininku luoma.
        Vakara pradiou bōva prėsėmintė ė patīliejėma mėnota pagerbtė šēs metās mėrė kraštietē puoetā – Miltienis Stepuons ė Roika Vacluovs. Minietu autuoriu eilieraštius skaitė Skouda koltūras cėntra Žemaitiu teatra jaunāsis aktuorios Kaupas Vėlios. Apie netikietā mumis palėkosius kūriejus prėsėmėnėmās ėr mintimis pasėdalėjė lėteratė ė „Mūsa žuodė“ laikraštė redaktuorė Zabitienė Dalė ė anū atmėnėmou oždegė simbuolėnė žvakēlė.
          Kuonkursa rezoltatus ė pateiktus kūrėnius apžvelgė kuomisėjės pėrmėninks Pabrėža Jūzaps, atskleisdams žemaitiu kalbuos „perlus“, vaizdingus puosakius bei pasėdžiaugė, kad kūrėniū kuokībė vės gerie, o žemaitėškas rašībos klaidū pasėtaika vės mažiau.
        Kuonkursa dalīvē bōva soskėrstītė ė ketorės gropės: vakū - puoetu ė pruozėninku bei paugosiūju - puoetu ė pruozėninku. Jaunūju puoetu gropie I vėitas neskėrta niekam, II vėita tēka Bernuotātē Karuolinā, o III-iuoji – Nuoreikātē. Muokslėiviu pruozėninku gropės laureatās tāpa: Banys Muodests - I vėita, II vėitos laimietuos Račkos Auksios, o III vėita - atėteka Grėciūtē Bernadetā.
          Paugosiūju puoezėjės kateguorėjuo I vėitas laureato palėka Untulis Edmunds, II – Butnuorienė Janina, o III vėita atėteka Koršītē Renatā. Pruozėninku gropie nogaliejė Rudīs Edvards, II vėita atėteka Jurgilevičienē,Staselē, o III -  Kaniavienē Marītē.
         Atskėras nuomėnacėjės ėsteigė īstaigas ė prėvatė riemiejē. Klaipiedas Sėmuonaitītės I. vėišuoji bibliuoteka skīrė net tris nuomėnacėjės: „Ož pasaulė regiejėma skaidrōma, grāžė kalba, jausmū natūralōma“ – Mončienē Alduonā, „Ož ritmingus žemaitėškus puorėnėmus“ – Daukontou Bladiou, o tretiuoji „Ož ėduomi siužeta“ – Laurėnaitienē Vėrgėnėjē. LR Seima narie Pitrienienė Audruonė sāva ėsteigta prėza skīrė Daukontienē Gražinā. Klaipiedas rajuona Lankotiaus J. vėišuoji bibliuoteka nuomėnacėjė „Ož žemaitiu kalbuos ėr kūrības keravuojėma“ ė Palonguos miesta savėvaldībės vėišuoji bibliuoteka „Ož jūras pamėnavuojėma“ skīrė Martinkienē Alduonā. Skouda savėvaldībės vėišuoji bibliuoteka sāva nuomėnacėjė „Ož grāžė kalba“ paskīrė Stražinskātē-Glinskienē Irenā, Skouda rajuoninis laikraštis „Mūsa žuodis“ – „Ož gimtuosės kalbuos puoselėjėma ė pruopagavėma“ skīrė Basiou Muodestou, o puoets Žvinklīs Pranis nuomėnacėjė „Ož tėkra puoezėjė“ ėteikė – Mosteikienē Adelē. Dar dvė nuomėnacėjės „Ož kūrībinius miegėnėmus“ Skouda mēna muokīkla paskīrė – Vaičiulītē Karuolinā ė Petraitītē Gintarē.
        Laureatā skaitė premėjoutus kūrėnius, sosėrinkosius žemaitėškuoms dainuoms pradžiogėna gėmnazistė Mackevičiutė Živilė. Apduovėnuojėmus stebiejė kašubų (Lėnkėjė, Pucks) ėr lātgaliu (Latvėjė, Rėzeknė) delegacėjės. Vieliau vėsė bōva pavadintė pri žemaitėškas patėikmenės stāla pasėvaišintė bei pasėklausītė Skouda koltūras cėntra polkliuora ansamblė „Vereta“ ė muokītuojaus mozėkonta ėš Lėnkėjės Kazėmierža dainū bei karto so ansamblietēs pašuoktė.



Bėndramintiu konpėrėncėjė

Spalė 11 d. Skouda savėvaldībės vėišuoji bibliuoteka sorengė tarptautėnė konpėrėncėjė „So žuodēs, šėndėin mūs kalbuo tebkalbamās“. Konpėrėncėjė vīka Skouda mēna muokīklas salie. Ši konpėrėncėjė -  vėins ėš pruojekta „Žemaitiū būda ėr ėšmintėis skleidiejou Daukontou Sėmuonou - 220“ rengėniū, katrou ėš dalėis pinansāva LR koltūras riemėma ponds. 
        I konpėrėncėjė atvīka kašubu (Lėnkėjė, Pucks) bei lātgaliu (Latvėjė, Rėzeknė) delegacėjės. Nuorieta sosėpažintė so tarmėškas kalbuos ė papruotiū ėšsauguojėmo ė priveiziejėmo bei tarmies teisėnė padietė Lietovuo, Latvėjuo ė Lenkėjuo.
      Konpėrėncėjės dalīvius pasveikėna LR Seimo koltūras, muoksla ė švėitėma kuomiteta pėrmėninkė Pitrienienė Audruonė, ana palinkiejė keravuotė sāva kalba, nes tik anglu kalbuos vartuotuojē gal būtė ramė diel ėšnīkėma. Tou mes ėr iduomė pasauliou, kad torem tarmės, papruotius, tautini pavelda. Sveikėnėma žuodius tarė ėr Skouda rajuona savėvaldībės mera pavaduotuojė Staniuvienė Levutė.
        Pėrmāsis pranėšėma „Žemaitiu kalbuos garbinga praeitės ėr gīva dabartės“ skaitė šėndėininiu žemaitėškas rašības taisīkliu vėins ėš bendraautuoriu, Šiauliū universiteta pruorektuorios dr. doc. Pabrieža Jūzaps. Anuo kalba sožaviejė vėsus salie bovusius žemaitius. Apsakydams žemaitiu kalbuos gražōma, vartuojemus dvėgarsius bei pavardies rašīma pėrmiau negu varda ė kėtus kalbuos ėšskėrtėnomus, uns pateikė ėr pavīzdiū bei paskaitė bovosės skoudėškės kaimīnės ožrašīta pasakuojėma „Vakarelē“.
      Apie kašubu kalbuos vartuojėma šnekiejė Lėnkėjės delegacėjės atstuovā. Suocialiniu muokslu daktarė, ėvairiū pruojektu dalīvė, Pucka pavieta tarības narie Kownacka Ewa skaitė pranešėma „Kašubu kalbuos teisėnė apsauga“, Jastrzebia Gora pagrėndėnės muokīklas dėrektuorė Scibior Elžbieta parskaitė pranešėma - „Kašubu kalba muokīkluo - muokytuojė praktėka patėrtės“, o Lėnkėjės kašubu sājungas pėrmėninka  Rhode Karuoliaus pranešėma „Kašubu kalba vėsuomenėnė gīvenėma erdvies“ parskaitė pedaguogė Palucka Izabelė, vertusi vėsū kašubu pranešėmus i rusu kalba.
Iduomė bōva Latvėjės lātgaliu atstuoviu pranešėmā- Rėzeknės vėišuosės cėntrėnės bibliuotekas dėrektuorės pavaduotuojės Šerniuovas Marijės „Latvėjės Lātgalas etnokultūrėnė regijuona savėtoma bruožā“ bei šiuos bibliuotekas dėrektuorės Sproge Marijės „Lātgaliu tarmies vartuojėms ė sklaiduos galėmībės Latvėjės respoblėkuo“.
      Skoudiškis dramaturgs, režėsierios, Daukonta S. premėjės laureats Untulis Edmunds pranešėmė „Daukonts Sėmuons - žemaitiu būda, ėšmėntėis ė kalbuos skleidies“ pasakuojė apie žīmaus kraštietė nuopelnus Žemaitėjē bei apžvelgė anuo vardo ėsteigtuos premėjės laureatus.
         Skouda savėvaldībės vėišuosios bibliotekos dėrektorius, Skouda žemaitiu draugėjės pėrmėninks Grušos Juons sāva kalbuo „Rėngėniū organėzavėma patėrtės, keravuojont žemaitiu kalbuos autėntėškōma Skouda rajuonė“ prėstatė tradėcėnius rėngėnius: žemaitėškas kūrības kuonkursa, rajuonini ė regiuonini žemaitėšku skaitīmu kuonkursus, Mildas dėinuos švėntė, žemaitiu vėinībės dėinuos pamėnavuojėma, Skouda žemaitėškas koltūras prėstatīma Žemaitėjės regijuona bibliuotekuos ė rajuona muokīkluos. Tēp pat šīmet organėzouta pruotu kuovū vėktuorina „Razumu vajevuonė“.
       Konpėrėncėjės meto da bōva prėstatītas kašubu, latgaliu ėr žemaitiu kalba ėšleistas kningas, katruos bōva ekspuonoujemas konperėncėjės salie.
        Ši tarptautėnė konpėrėncėjė unikali tou, kad ana pėrmuoji Lietovuo sokvėitė i būri žemaitius, lātgalius, kašubus padėskotoutė apie sāva tarmies, papruotiū, etnėnė pavelda saugojėmą, prėveiziejėma ė sklaida.




Deivės Mildas dėina Giesalūs

Gegožės 12 d. Skouda rajuonė, Aleksandrėjės seniūnijuo, Giesalū suoduo, Algimanta Želvė gīvenėmė, pruovīta lietovėška meilės švėntė – deivės Mildas dėina. I tuoki rėngini Skouda žemaitiu draugėjė so Skouda savėvaldībės viešoujė bėbliuoteko pavadėna jau ontra karta.

Pernā švėntintė Mildas dėinuos tėik pat žmuoniū, kāp i šimeta – 70, bova sosėrinkė Muosiedė seniūnėjuo, Erslas suoduo, pri rajuonė žėnuoma lėterata ėr tautuodailėninka Jūzopa Jonkauskė. Tėn planouta sosėrinkė ėr šimeta. Nuors, pradiejos vuožuotė aple artiejintė švėntė, kėla mėslė, ka Mildas dėina galietom vadintė žmuonis kuožna meta vėn kėtuo rajuona suoduo. Je tik rasės geruos dūšės gaspaduoriu, katrėi nuorietom ne tik prėjimtė i gaspada, bet ėr pamačītė!.. Vo vadėnamūju ūkėšku darbū, berėktavuojint tuoki rėngini, īr tėkrā nemažā. Ta nuognē diekou Algimantou Želviou ėr Vidas Rušinskienės vaduovaujemuoms Giesalū muotrėškuoms ož anū pruocė!..
Kāp ėr pernā, pruovėjint deivės Mildas dėina, atmėnont ėr prabavuojint atkortė pruotieviu papruotius, tikības apeigas, šventė artinta pri šiū dėinū. Juk īr nuors tuokio rėngėnio sovadintė ne tik garbinga omžiaus, bet, vėso pėrma, - jaunus žmuonis. Lai anėi žėna, ka lietovē no sena tor sava Meilės dėina. Ėr anou pražīdiejosiuo, solapuojosiuo gamtuo gal švėntintė daug poikiau nego ėš Vakarū pažīčiuotouji Valentina. Diel tuo be apeigū, bortu, ratieliu švėntie netrūka ėr linksmuos mozėkas, eilieraštiu aple meilė. Sava žemaitėškas kūrības tou pavakarė paskaitė Skouda rajuona kūriejē Danguolė Pauliovienė, Alduona Mončienė, Genuovaitė Kaunienė, Nijuolė Jesienė, Pranis Žvinklīs ėr Tamošauskė Dalė. Žemaitėšku liaudės arba autuoriniu dainiū padainiava Dalė ėr Rikards Apolskē, Juolanta Raišotienė so Dalė Zabitienė, Živilė Mackevičiūtė, Alduona ėr Pietris Malūkā. Pastarasis švėntie nimaž neslinkava – da ėr pagrajėjė ne vėina toncio. Vėsa tou soejėma sorėktavuojė Skouda žemaitiu draugėjės sekretuorė Dalė Zabitienė. Rėnginie anā prikėba Deimantė Uznītė, Deimantė Višinskaitė, Juolanta Zubienė ėr Rasa Bernuotienė.
Po šventės Skouda žemaitiu draugėjės pėrmininks Juons Grušos so tuos organizacėjės tarības nario Arūno Tubėno isegė žėnklelius ėr iteikė pažīmiejėmus naujėms narems: Algimantou Želviou, Rikardou Apolskiou, Genuovaitē Intienē, Vaidou Intou, Uonā Duomarkienē, Živilē Mackevičiūtē, Mindaugou Mackevičiou, Vidā Rušinskienē, Bruonisluovou Rušinskiou, Alinā Beniošienē, Muodestou Beniošiou, Egidėjou Martinkou, Virginā Puovėlavičienē, Stanislavā Valožienē ėr Gražinā Vekterienē. Pritardamė priesaikas punktams, anėi vėsė pasėžadiejė būtė rėktingās žemaitēs.

Dalė ZABITIENĖ
Skouda žemaitiu draugėjės sekretuorė

Portėgrapėjė Augenėjaus ZABĖTĖ

Skouda žemaitiu draugėjė prabaguotiejė naujēs narēs.


Žemaitē švėntėna ne vėinė

        Užkarta po Tarptautėnės gimtuosės kalbuos dėinuos Skouda mena muokīkluo ivīka Skouda žemaitiu draugėjės metinis sosėrinkėms. Kāp ė vėsumat, ėlgū apkīrontiū ruodu če nebova – susėrinkosėjē pasėklausė koncerta, vo ka rėnginīs skėrts Tarmiū metams, - da ėr ivairiū Lietovuos regijuonu tarmiū bei patarmiū, pasėvaišėna žemaitėška patėikmenė. 

        Vėns džiaugsmingiausiu rėngėnė muomėntu – naujū nariū i Skouda žemaitiu draugėjė prijiemėms: organizacėjės vaduovs Juonis Grušos vėsėms iteikė narė pažīmiejėmus – Žemaitė pasus, vo tarības narīs Arūns Tūbėns pri krūtėnės prisegė žėnklelius. Tėisa, uopicialiajē sosėejėma dalē pasėbėngos, kažkas ligo ė pastebiejė, ka tou vakara sosėrinkosėjē tuokėi skėrtingė ne tik sava omžio, ėšsėmuokslėnėmo, bet ė puomiegēs, interesās, ka vėsus bėndramintiu draugėjė pavadintė sunkē – greitiau jau kraštietiu ar tautietiu sambūrio kuokiuo užsėinė šalie... Nuors, kāp tėn bebūto, sveikintėns jau vėn pats žmoniū nuors bortėis. Vo je da po etnėnė identiteta keravuojėma ėr pruopagavėma vieliava – da geriau. Ta maluonē bova klausītėis, kāp Pranis Vaškīs, Virginėjos Kiguolis, Kēstutis Sakalauskis, Lins Mėtkos, Alduona Jesienė, Nijuolė Mackevičienė, Darios Jeblonskis ėr Ruoberts Šakalīs rimtā klausies priesaikas, katruos kuožna punkta toriejė patvirtintė, anam pritardamė. Pėrma karta, i draugėjė stuojint naujėms narems, noskombiejusi priesaika bova (musint ėr būs. – D. Z.) tuoki: „Aš, stuodams (-a) i Skouda žemaitiu draugėjė, prižado: 1. rokoutėis sava gimtoujė žemaitiu kalba ėr ragintė rokoutėis kėtus žemaitius; 2. prabavuotė ėšmuoktė žemaitėškā skaitītė ėr rašītė; 3. iduomautėis sava gimtuojė krašta praeitė, istuorėjė; 4. pats gaivintė senūsius papruotius ėr padietė anus gaivintė kėtėms; 5. nepanėiktė kėtūs etniniūs Lietovuos pašaliūs begīvenontiu ėr kėtēp besėrokoujintiu lietuviu, bet sava pavīzio anėms īruodītė, ka žemaitē īr par vės geresnė - darbininkā, pruotingė ėr dūšės žmuonis. Je tēp, kāp prižadiejau, nedėrbsio, nebūsio verts vadintėis ne tik Skouda žemaitiu draugėlės nario, bet ėr žemaitio“.

        No, vo po naujuoku „išvėntėnėma“ ne tik dainiavuom so īlakiškiu polkliuora ansamblio, vaduovaujemo Eglės Eremėnės, vuokala studėjės „Pelioks“, vaduovaujemas Juolantas Raišotienės, jaunāsēs dainininkās, „Dainū dainelės“ laureto Mato Saukontu (muokītuojės Juolanta Raišotienė ėr Seva Kazankuovienė.- D. Z.) ar jaunoujė žemaitiu bardė ėš P. Žadeikė gimnazėjės Živilė Mackevičiūtė, bet ėr klausiemies ivairiū Lietovuos tarmiū bei patarmiū. Neveltou i rėngini kvėistė ne tik žemaitē. Pastarėisems tou vakara atstuovava daug simpatiju solaukė Skouda vākū darželė pasakuorē Lins Vinograduovs ėr Duovīds Veits (auklietuojė Rasa Bernuotienė. – D. Z.) bei pats rajuona mers Stasis Vainuors. Savėvaldībės viešuosės bėbliuotekas dėrektuoriaus pavaduotuojė Staselė Mėnelgienė vedė ruoda pėitu žemaitiu raseiniškiu patarmė, Skouda rajuona savėvaldībės administracėjės vīresniesis specelists Silvastros Rabašauskis - biržietėškā, īlakėškė Eglė Eremėnė – kupėškienėškā, vo Klaipiedas rajuona savėvaldībės Juona Lankutė viešuosės bėbliuotekas dėrektuorios Juozos Gutauskis – dzūkėškā. Beveik vėsė, pristatiosėjē savo gimtoujė kalba, besėklausontėms pateikė uždoutiū – prašė atspietė iduomiesniu žuodiu reikšmė. J. Gutauskis net prizu geriausėms dzūku tarmies žėnuovams bova atsėvežės... Ta ne lietoviu bėndrėnė kalbo, vo žemaitėškā tou vakara rokavuos ėr tėisiau ėš mišiū i rėngini atskobiejės konėgs Mindaugs Šlausts.

        Po vadėnamuosės uopicialiuosės sosėejėma dalėis vėsė sosėrinka  kaštavuotė žemaitėškas patėikmenės. Anuos pristuoruojė darbštės rėngėnė vediejės Juolanta Zubienė so Raso Bernuotienė ėr anėdvėms pamuočninkės Silvijė Puškuorienė so Raso Būtienė. Atskėruos padiekuos vertė neatvažiavė, bet, kāp sakuoma, žaliavuos patėikmenē negailiejėi ūkininkā Vilėjė ėr Adomis Statkā ėš Aleksandrėjės. Per barzda ni vėinam toukart nevarviejė – vėsė pėlna borna toriejė.

Dalė ZABITIENĖ
Skouda žemaitiu draugėjės sekretuorė

Nuotraukas autuorės


Žemaitėšku skaitīmu konkursė labiausē sekies svetems

Lapkritė 23 d. Skouda P. Žadeikė gėmnazėjuo vīka II Žemaitėjės regijuona skaitīmā žemaitėškā, katrūs dalīvava ėr mažėjē, ėr muoksleivėjė, ėr paugosėjē. Konkursė bōva galėma skaitītė sāva ar kėtū autuoriu kūrėnius pateiktus žemaitėškā. Anamė dalīvautė bōva ožsėrašė per septinės dešimtis dalīviu. 
Par dvė vėitas
Konkursos vėino meto vīka dvejuos vėituos – P. Žadeikė gėmnazėjės bibliuotekas skaitīkluo žemaitėškus kūrinius skaitė ligimuokīklėnokā ėr pradėnokā, o aktu salie - muoksleivėjė ėr paugosėje. Abejuos vėituos dėrba atskėras vertėnėma kuomisėjės, dieltuo kuonkursos netrōka ėlgā, tik ketorės adīnas. Kuomisijuoms vaduovāva Untulis Edmunds – Skouda kultūras cėntra vadībininks, Žemaitiu teatra vaduovs ėr Koprelītė Aldiuona – Žemaiėjės naciuonalėnė parka skīriaus vediejė.
Šiou rėngini organizāva – Skouda vėišuoji bibliuoteka, Skouda žemaitiu kultūras draugėjė, Švėitėma skīrios ėr P. Žadeikė gėmnazėjė, riemiejē – Skouda rajuona savėvaldībė ėr rajuona lėteratu klubs „Nuojos“. 
Posė Žemaitėjės dar tebsnaud?
Šėrdės džiaugas, kad skoudėškiu iniciatīva prasėdiejės ėr besėtėsous regijuoninis žemaitėšku skaitīmu konkursos pamaželēs ėgaun pagrėiti, anamė dalīvaun vės daugiau skaituovu. Ožtat vės dar apsnūdosē laikuos Mažėikiu, Naujuosės Akmēnės, Kelmės, Tauragies, Klaipiedas, Šiauliū ėr kėtė Žemaitėjės terituorijuo esou rajuonā. Tėisa, i šiou sāraša nepapouolė Šėlalės rajuons, kadangi šėlalėškiu žemaitiu kultūras draugėjė šīmet skaitīmūs nedalīvāva, nes nomėi tou patė dėina mėnavuojė 15-uosės sāva veikluos metėnės ė negaliejė atvīktė. Kou dėdėlē nuorės pasėdžiaugtė, i konkursa bōva atvažiavė net žemaitelē ėš Latvėjės, Kalietu miestelė Ozols Emilis ėr Budrikienė Elena. Anodo bōva apduovėnuotė specialniuoms atmėnėma duovėneliems.
Telšiū vakolelē solaukė diemesė
Ligimuokīklėnoku grupie I ir II vėitas ėškuovuojė Rubavičiūtė Ognė ėr Kniūkštātė Gabėjė ėš Telšiū loupėšēlė-daržēlė „Mastis“. Mergātes paruošė muokītuojė Rubavičienė Jūratė. III-iuo vėituo palėka  Šakītė Rūta ėš Kretinguos luopėšēlė-daržēlė „Oužoulioks“, mergēlė paruošė muokītuojė Lubienė Sigita. O Plungės lopėšēlė-daržēlė „Nīkštoks“ auklietėnē paruodė kompuozėcėjė „Pėimėnieliu pasėrokavėmā“ liaudės kūrības muotīvās. Vākus paruošė auklietuojės  Vengalienė Aušra ėr  Pilelienė Kazimiera. Kadangi šiuo omžiaus gropie kompuozicėjė tebōva pateikta tik vėina, ana ėš karta pelnė I-a prizėnė vėita.
Tarp pradėnoku geriausē pasėruodė Martinkutė Rogėlė – pėrmuokė ėš Telšiū „Germanta“ pradėnės muokīklas. Anou paruošė muokītuojė Rubavičienė J. II-uo vėituo – Mažrėms Duomants – Skouda Bartuvuos pruogimnazėjės ketvėrtuoks. Anou paruošė muokītuojė Litvinienė Vaida. III vėita prėpažinta Batavičiou Muodestou – ketvėrtuokou ėš Plungės rajuona Žemaitiu Kalvarėjės vėdorėnės muokīklas. Anou paruošė muokītuojė Taujenienė Irena.
Daugiausē sekies Plungės rajuona pasiuntėnems
Pėnktū-aštuntū klasiu muokslėiviu tarpė I vėita ėškuovuojė Valončios Karuolis – septintuoks ėš Plungės rajuona Nausuodės pagrindėnės muokīklas. Anou ruošė mokītuojė Ruojutė Laura. II vėituo – septintuoks Račīs Valds ėš Īlakiū gimnazėjės (muokītuojė Baužienė Irena). III vėita atėteka šeštuokou ėš Plungės rajuona Šatėikiu pagrindėnės mokīklas, anuo muokītuojė Puidokienė Lida. 
„Vīresniuoku“ tarpė I vėita prėpažinta Šauliou Muodestou ėš Īlakiū gimnazėjės, anam pasėruoštė padiejė muokītuojė Matutienė Elvīra, II vėita džiaugies Galdėkātė Kristina ėš Rėitāva Žemaitėjės kuolegėjės, anuos muokītuos Andrioška Vincos. III-iuo vėituo palėka Žokauskātė Gintarė ėš Skouda P. Žadeikė gėmnazėjės. Anā padiejė pasėruoštė muokītuojė ekspertė Ronkaitienė Laimutė.
Paugusiuju būrė irgi būta gausaus. Net aštounė menėnė žuodė puoselietuojē pareiškė nuora ėšmiegintė jiegas. I vėita džiaugies Duomarks Vidimants ėš Plungės rajuona Nuoriškiu kaima. II-uo vėituo Tolenienė Regina ėš Rėitāva, o III vėita atėteka Stražinskātē-Glinskienē Irenā ėš Plungės rajuona Aleksandrāva kaima. Anā pasėruoštė padiejė režisierios Pokvītis Alfuonsos.
Lėteratūriniu kompuoziciju tarpė sāva omžiaus grupies I-osės vėitas pelnė Plungės Babrunga pagrindėnės muokīklos šeštuokā (muokītuojė Šimėnienė Bruonislāva) ėr Plungės Saulės gėmnazėjės devintuokā (muokītuojė Barniškienė Rita). II-uo vėituo pasėlėka Skouda kaima versla, amatū ėr paslaugū muokīklas vėiniuolėktuokā, anus paruošė muokītuojė Jonauskienė Gitāna.

Griciūtės Renātas portėgrapėjės.



 Žemaitėškė skaitīmā Skoudė

Tradėcėniamė skaitīmu žemaitėškā kuonkursė, skėrtamė Sėmuona Daukonta 219-uosioms gėmėma metėniems pamėnavuotė, katras spalė 25 dėina vīka Skouda muziejou. Ėš vėsa dalīvava trisdešimt pėnkė skaituovå. Anėi bova atvykėi ėš Skouda miesta, Īlakiū, Muosiedė, Barstītu bei Aleksandrėjės miestieliu švėitėma īstaigu. 

Skaituovu menėnė raiška vertėna pėnkiu nariū kuomisėjė: pirmininks – Edmunds Untulis, Skouda kultūras cėntra vadībininks, Žemaitiu teatra vaduovs, narės – Alduona Ozolienė, Skouda muziejaus dėrektuorė, Jadvīga Laureckienė – Skouda rajuona savėvaldībės administracėjės Kultūras ėr torėzma skīriaus vīresniuoji spėcialistė kultūrā, Skouda savėvaldībės vėišuosės bibliuotekas vīriausiuoji metuodininkė Renāta Grėciūtė ė rajuona lėteratu kluba „Nuojos“ prazėdentė Gražina Daukontienė.


Šīmet ikimuokīklėnuku flonga kuonkursė laikė vėinintelis anū atstuovs – Ruoberts Zalonsks ėš Skouda vakū luopėšelė darželė. Uns paskaitė anou ruošosės auklietuojės Aurelėjės Vaškienės kūrinieli „Rodou“. Ož šiou drousi žingsni uns pelnė garbinga I vėita ėr gāva duovėnū. 
Pradėnoku tarpė I vėita atėteka Duonatou Mažrėmou – Bartuvuos pruogėmnazėjės ketvėrtuokou, skaitiosem V. Petkevičiaus „Pasaulė kūries“, anou paruošė muokītuojė Vaida Litvinienė. II vėita prėpažinta pėrmuokelē Duonatā Grabītē ėš Īakiū gėmnazėjės, papuorėnosē V. Roikas ožrašīta „Žvirbliu kāra“, anou ruošė muokītuojė Diana Kristutienė. III vėitas laimietuojė - ėrgi ėš Īlakiū gėmnazėjės - trečiuokė Imelda Žotautātė, papasakuojusi sāva močiutės prėsėmėnėmus, anuos muokītuojė Aušra Račienė.
Pėnktū-aštontū klasiu tarpė prėzėnės vėitas irgi pelnė īlakėškē. I vėita atėteka Valdou Račiou – Īlakiū gėmnazėjės septintuokou, paskaitiosem L. Rėmeikiaus „Aple“, II vėita džiaugies kėts Īlakiū gėmnazėjės septintuoks Paulios Žerlauskis. Uns paskaitė N. Reimonta eilierašti „Mona dėinelės“ . Abodo šius prėzėninkus paruošė muokītuojė Irena Baužienė. III vėita atėteka Muosiedė gimnazėjės šeštuokē Renatā Eremėnātē, dėdėlē ītaigē ėr gīvā paskaitiosē ėštrauka ėš E. Rodžiaus ruomana „Kuotrė“. Mergātė paruošė muokītuojė Bėrota Lukuošienė.
Baigamūju klasiu tarpė I vėita pelnė Muodests Šaulīs ėš Īlakiū gimnazėjės G. 2 klasės, pateikės liaudėška pasakuojėma „Vuo bōva tēp“. Anou ruošė muokītuojė Elvīra Matutienė. II vėitas laimietuojė – Skouda P. Žadeikė gėmnazėjės G. 2 kl. auklietėnė Gintarė Žokauskātė, paskaitiusi E. Untuliaus esė „Recepts nu dejavėma“. III vėita prėpažinta Daivā Bezgalzovātē ėr Pauliou Puociou ėš Skouda kaima versla, amatū ėr paslaugū muokīklas, katrėi karto paskaitė ėštrauka ėš V. Roikas humuoristėnės puoemēlės „Aple mergelės ėr vaikius“. Prizininkus paruošė muokītuojė Gitana Juonauskienė.
Šalėp prėzėniu vėitu kuonkursė bova paskelbtė ėr tradėcėniu nuomėnacėju laureatā. Žemaitiu kultūras draugėjės nuomėnacėjė ož žemaitėškoma puoseliejėma pelnė Gabrielė Kazėliuonītė – ketvirtuokė ėš Muosiedė gėmnazėjės, katra papuorėna intrėgoujunti pasakuojėma aple buobą, godresnė ož pati biesa. Mergātē pasėruoštė padiejė muokītuojė Dalė Nuoreikienė. 
Skouda muziejos sāva nuomėnacėjė ož senuovėška pasakuojėma autėntėškoma paskīrė Duomantē Stonkutē, pėrmuokelē ėš Skouda pradėnės muokīklas pasekosē „Melū pāsaka“. Anuos muokītuojė – Danutė Vaičėkauskienė. 
Bartuvuos pruogimnazėjės šeštuoks Auksios Karuolis Račkos Skoudo vėišuosės bibliuotekas bōva ėvertints nuomėnacėjė, katra skėrama ož kūrėnė orėgėnaloma. Uns paskaitė sava patėis ožrašītus pastebiejėmus ėš žvejības notėkėmu „Vėinamė galė kvailīs“. Anam padiejė pasėruoštė muokītuojė Jūrātė Ridikienė. O Barstytiu vėdorėnės mukīklas aštuntuoks Mants Skiodols pelnė rajuona lėteratu kluba „Nuojos“ nuomėnacėjė ož kluba nariū kūrības pruopagavėma. Uns spalvingā paskaitė R. Bridikienės pāsaka „Oršolės špuosā“. Skaituova muokītuojė – Elina Rusteikienė. 
O I vėitas prėzėninks ėš Īlakiū Valds Račīs dar pelnė ėr Skouda rajuona savėvaldībės admėnėstracėjės Kultūras ėr torėzma skīriaus nuomėnacėjė ož paruodīta artėstėškoma. Kraštuotīras draugėjės nomėnacėjė ož Žemaitėjės krašta ėstuorėjės atspindiejėma skaituomūs kūrėniūs pelnė Vėlios Kaups – P. Žadeikė gimnazėjės G. 1 klasės auklietinis, paskaitės T. Džervienės eilės aple Žemaitėjė.. Švėitėma skīriaus ėsteigta nuomėnacėjė ož žemaitiu kalbuos puoselėjėma atėteka Sėmuonā Bošmātē – P. Žadeikė gėmnazėjės G. 1 kl. auklietėnē. Ana paskaitė S. Petrikienės eilierašti „Bieg metā, bieg metelē“. Abo nomėnantus paruošė vīr. muokītuojė Daiva Butkienė.
Sekous - regiuoninis skaitīmu žemaitiškā turs vīks Skoudė lapkritė 23 d. Aname pakvėistė dalīvautė rajuonėnė tura prėzėniu vėitu laimietuojē. 

Skouda Žemaitiu draugėjės infuormacėjė





Žemaitiu vėinībės dėina – ont Kobėlėškės pėlekalnė


Lėipas 13-uoji dėina, ta dėina kumet atsėmėnam ne tik Dorbės mūši, bet ėr žemaitiu vėinībė. Tou dėina skoudėškē pamėnavuojė, sorėngėi švėntė ont Kobėlėškės pėlekalnė. Tarp švėntės dalīviu galiejē sosėtėktė ne tik skuodiškiu, muosiediškiu bei īlakiškiu, bet ė šiaulietiu, netgi vėlnėškiu. I švėntė atvīka ėr informacėjė kningā „Skouda valsčios“ rinkosėjē ekspedicėjės dalīvē – kalbininks Jūzaps Pabrieža ėr etnuoluogs Jūzaps Šuorīs. Švėntie tep pat dalīvava ėr vėsa aukštiausiuoji rajuona valdžė, kas ne kuožnuo švėntie notink...
Rėngėnīs bōva pradiets Skouda žemaitiu draugėjės tarības narė Arūna Tobėna pasakuojamo aple Kobėlėškės pėlekalni anuo papiedie. Paskiau, jau ont patėis kalna, draugėjės tarības narīs Edmunds Untulis prėmėnė aple Dorbės mūši ėr žemaitiu indieli, pasėikont bėndra pergalė. Uns kvėitė žemaitius vėsumet ėšlėktė vėiningās.
Dr. J. Pabrieža paragėna ėšlaikītė kertini etnėnė ėdentiteta akmini – žemaitiu kalba. O Skouda žemaitiu kultūras draugėjės pirmininks Juons Grušos, prijiemėis Šėlalės žemaitiu sveikėnėmus, tradėcėškā apduovėnuojė ož pernīkštius darbus „Metu žemaitė“ tėtola nosėpelniusi rajuona žmuogo. Šiou karto tou tėtola pelnė Īlakiū kultūras cėntra dėrektuorė Virginėjė Žitkuvienė. Tad ana pri lauža sosėrėnkosėms papasakuojė aple senuovės žemaitiu apeigas so douna, vondėnio, ognė bei pamiegėna anas atkortė dabarčiou.
Ka jau vėsė šėik tėik pasėstėprėna pri vaišiu stāla, katrou parūpėna Skouda žemaitiu draugėjės narē, atsėrada nuorintiu žuodi tartė, pašpuosītė. Vuo mozėkontā – Mėkuols Loks, Jūzaps Petrikis bei Jūzaps Kuniguonis karto so Skouda savėvaldībės admėnėstracėjės dėrektuorio Bruonisluovo Stasiolio negailiejuos tronkiū meluodėju. Padainiava kelės dainės Skouda žemaitiu draugėjės tarības nariū – Dalės Zabitienės ėr Jolantas Raišutienės duets.

Skouda žemaitiu draugėjės informacėjė


 

 


Žemaitėškė skaitīmā Īlakiūs

Kuova 16 - knygnešė dėina, Skouda žemaitiu kultūras draugėjė sorėngė puopietė „Žemaitėškė skaitīmā“ Īlakiū gėmnazėjuo. Gaivindamė žemaitėška žuodi ė dainė, pernā skoudėškē panašės puopėitės jau īr suorganizavėi Klaipiedas apskrėtėis vėišuojuo Ėivuos Sėmuonaitītės ėr Palonguos miesta bibliuotekuos.

Puopietė vedė Skouda žemaitiu kultūras draugėjės pirmininka pavaduotuojė Danutė Kazlauskienė.

Žemaitėškas dvasės gaivėnėma puopietė šiuo gėmnazėjuo suorganėzouta neatsėtėktėnā. Īlakėškē jau kelis metus palėikt rajuoniniu žemaitėšku skaitīmu kuonkursu prizininkās, anū atlėiktamas dainas pouš rajuoninius rėngėnius, če netrūkst kultūriniu rėngėniū iniciatīvu.

Žemaitėškoma švėntė Īlakiūs pradiejė mažėjē šuokiejē, vaduovaunamė muokītuojės Aušras Račienės, sušuokė šuoki pagal žemaitėška dainuos teksta „Padarė žvirblis puota“. Tuoliau sekė atvīkosiu literatu bei rajuonėnė kuonkursa „Skaituom žemaitėškā“ nugalietuoju skaitīmā ėr kningas „So meilė tievėške“ prėstatīms. Žemaitėškās eilieraštēs džiogėna Duonats Žvaginis, Gražina Daukontienė, Napuoleuonas Reimonts – Laumiškis. Ėšgėrduom net trijū īlakiškiu skaituovu prizininku pasėrodīmus: Ignis Druskinis 4 klasės muokinīs skaitė Praniaus Žvinklė „Tep majedne vėskas...“, ruošė muokītuojė Diana Kristutienė, ontruokė Imelda Žutautātė papuorėna lietuviu liaudėis sakmė „Nupėrkta tabuokėnė“, ruošė muokītuojė Aušra Račienė. Tep pat skaitė 7 klasės muokinie Guoda Skruibītė Vaidas Galkontātės „Vaikėškė nuotīke“. Mergātė ruošė muokītuojė Irena Baužienė.

Dar i šiou puopietę bovo atvīkosės skaituovės ėš Aleksandrėjės pagrėndėnės muokyklas Jurgita Noreikātė ( ruošė muokītuojė J.Aleksandravičienė), katra skaitė Vacluova Puociaus eilierašti „Rodenėnė ruožė“, bei Gintarė Žukauskātė ėš Skouda Proncėškaus Žadeikė gimnazėjės, 1a gimn. kl., skaitiusi E Untuliaus „Kam rēkalings žiuogs“. Ruošė muokītuojė Laimutė Ronkaitienė.

Gaivė ėr valiūkėška vaikėškomo nuotaika užkrietė trečiuokā savo šokiais, vadovaujamė muokītuojės Ruomas Puociuvienės. Estradėnės muzikas būrelė muokėnē, vaduovaujamė muokītuojė Algimanta Matotė, padainiava liaudėška daina šiuolaikėškā. Šuokiu, žaidėmu vėsus sosėrinkusius muokė Īlakiū kultūras cėntra šuokiu kuolektīvs.

Apgailestauta, kad svarbė reikalā sotrokdė i puopėitė atvīktė Skouda žemaitiu kultūras draugėjės pirmininkou, Skouda savėvaldībės vėišuosės bibliuotekos dėrektuorou Juonou Grušou, šiuos gražiuos puopėitės somislītuojou. Anam padiekū ėr naujū idieju turiejė ne vėins puopėitės dalīvis.

Apie bibliuotekas išleistas žemaitėškas kūrības kningas, organizoujamus žemaitėšku skaitymu ėr kūrybas kuonkursus papasakuojė Skouda savėvaldībės vėišuosės bibliuotekas vīr. metuodininkė Bėrotė Strakšītė. Pakvėitė ėr ateitie īlakiškius tēp aktīvē dalīvautė žemaitėškūs skaitīmūs bei isijungtė ėr i žemaitiškā rašontiū būri.

Rėngėnie dalīvava Skouda savėvaldībės Švėitėmo skīriaus vīr. spėcialistė Audruonė Pitrienienė.

Īlakiū gimnazėjės dėrektuorios Vacluovs Statkos pasėdžiaugė prasmingo ė gražio rėngėnio, iteikė padiekuos rašta Skouda žemaitiu kultūras draugėjė už bėndradarbiavėma gaivėnont žemaitiu tarmė ėr tradicėjės. Gimnazėjės vaduovs vīlies, kad bendradarbiavėma saitā nenutrūks ė toliau.

Da ėlgā rokouta, diskotouta pri žemaitėšku patėikalū stala apie žemaitiu kalbuos vartuosėna pamuoku meto, apie jaunū žmuoniū itraukėma i žemaitiškoma puoseliejėma ir t.t.

Knīgnešė dėinā skėrts rengėnīs nuteikė viltingā, jog žemaitėšks žuodis bei rašts neišnīks, vuo atgims naujē, so jaunatvėškuom spalvuom.



Veikla žemaitėškomou keravuotė pristatė suostėnie 

Kuova 2 d. gropė Skouda žemaitiu draugėjės nariū ėr anėms prijautontiu bova ėšvīkė i Vėlnio. Tėn sorėngtuo vaizda, garsa bei mėslės puopėitie „Žemaitiu šnektas kasdėinībie ėr meninie savėraiškuo“ pristatīta skoudiškiu veikla, skėrta etnėnem identitetou keravuotė ėr puoselietė, vo par vės daugiau – žemaitiškė leidėnē.

Vėsėms, sointeresoutėms pruopagoutė žemaitėškoma, senē žėnuoma šiamė barė dėdlē znuočlīva skoudiškiu veikla. Ta Skouda žemaitiu draugėjė i tou rėngini, skėrta Žemaitėjės dėinuoms suostėnie, pakvėista daug onkstiau nego priš mienesi. Toukart da nebevo žėnuoma, ka novīktė i suostėnė bus galėmībė so dėdėlė rajuona delegacėjė, išsėkielosė i tradicėnės Kazioka mugės, katruos gaspaduorēs šimeta paskelbtė kāp tik žemaitē, rėnginius. Tou dėina anū tėkrā bova daug - novažiavosėjē toriejė ėš kuo rinktėis. Ta i Lietovuos tetra, mozėkas ėr kina muziejo, kor ėr ivīka puopėitė „Žemaitiu šnektas kasdėinībie ėr meninie savėraiškuo”, be tū, katrėi tam i Vėlnio ėr atvažiava, ka tėn dalīvauto (Juons Grušos, Dalė Zabitienė, Giedrios Lekstutis, Duonats Žvaginis ėr Augenėjos Zabitis. – D. Z.) teatejė tik kelė. Nuors tėi, katrėi vės dieltuo atejė, nuorės vierītė, negailiejies.

Da priš prasėdedont puopėitē, sorėngta ne tik žemaitėšku leidiniū, katrās, be abejė, pėrmava Skouds, paruoda, bet ėr anū mugė. Ta mūsėškiu autoriu kūrības nosėpėrka ne tik anū prietelē ar i rėngini atejė kraštietē, bet ėr vėsė, katrėi tik nuoriejė. No, vo puopėitē prasėdiejos, soskombiejė švėisė atmėnėma Aleksė Gėrdenė, no Mažeikiu kėlosė kalbininka, karto so skoudėškio Jūzopo Pabrieža parėngosio „Žemaitiu rašības patarėmus“, sūnaus, dainioujamuosės puoezėjės atlėkiejė Puovėlė Gėrdenė atlėiktamas žemaitėškas autuorėnės dainės (par vės daugiau – tieva tekstās. -  D. Z.). Šiauliū universiteta pruorektuorios duoc. dr. Jūzops Pabrieža, iruodīdams, ka īr ne žemaitiu tarmie, vo tėkrū tėkriausė kalba, paskaitė paskaita „Žemaitiu šnektas – bėndrėnės kalbuos torts“. Rėnginie šėlališkiu apduovėnuojėma gavės Šėlalės garbies pilietis, Klaipiedas universiteta tetra pedaguogs pruop. dr. Petros Bielskis paskaituo „Šnektas liaudėis tetra kūrībinie raiduo“ lēda isėtikintė, ka liaudėis tetros neisivaizdoujems be tarmėškas kalbuos. No, vo paskiau jau pareita pri žemaitėšku leidėniū.

Kninga aple Šėlalės krašta „Kur milžinā siedieji“, katrou šėlalėškems (sudarītuojē Kazė Joknios ėr Vilma Kasnauskienė. – D. Z.) padiejė parėngtė būrīs krietniū muokslėninku, etnokoltūras puoselietuoju - Bruonislava Kerbelītė, Bruonė Stundžienė, Juons Bukontis ėr Irena Seliukātė – pristatė Žemaitiu koltūras draugėjės Šėlalės skīriaus vaduovs Kazė Joknios ėr Zenuons Levickis. Portėgrapčioks Arūns Baltiens so dr. Vita Ivanauskātė-Šeibutienė papasakuojė aple anodoms parėngta ėr ešlēsta kninga so daug portėgrapiju „Žemaitē. Gīvenėms ėr švėntės“. Tuoms Petreikis pristatė tris pernā i Anapili ėšejosė platelėškė Alberta Kleinauskė žemaitėška ruomana „Vabaliokā“ dalis. No, vo toukart jau rėngini vedės istuoriks Virginėjos Jocīs žuodi soteikė skoudėškems.

   Nauduodamuos pruogo, vėso pėrma Skouda žemaitiu draugėjės pirmininks Juons Grušos so sekretuorė Dalė Zabitienė pristatė keturis rėnginius ėr reiškėnius, suteikontius teisė Skouda rajuonou vadintėis žemaitėškiausio Lietovuo - respoblėkėnius žemaitėškas kūrības konkursus, skaitīmus žemaitėškā (pernā surėngts ne tik tradicinis rajuona turs, bet ėr konkursos vėsam Žemaitėjės regijuonou. – D. Z.), žemaitėšku autuoriniu dainiū konkursus ėr Skouda žemaitiu tetra. No, vo par vės daugiau čiesa teka žemaitėškas gruožėnės kūrības leidībā. Kāp jau mėnavuota, ėš Skouda kėlės vėns ėš „Žemaitiu rašības patarėmu“ (ėšlēstė 1991-āsēs. – D. Z.) rėngieju, ta nier kuo dīvuotėis, ka mūsa rajuonė žemaitiškė tekstā pradietė spausdintė da 1993-āsēs. Tik ne kninguos, vo rajuona laikraštie “Mūsa žuodis” so rubrika “A žėnā kou...”. No, vo pėrmoujė ėr svarbė kninga laikītėns daba jau bibliuograpėnė retenībė bevėrstos 29-iū žemaitėškā rašontiu ėr mūsa rajuonė gīvenontiu autuoriu puoezėjės ėr pruozas rinkėnīs „So meilė tievėškē“, katrou 2008-āsēs parėngė ėr ėšlēda Skouda savėvaldībės viešuoji bėbliuoteka. 27-iū autuoriu ne tik ėš Skouda rajuona, bet vėsuos Lietovuos gruožėnė kūrība spausdėnama ėr pernā bėbliuotekas parėngtuo ėr ėšlēstuo kningelie, skėrtuo ketvėrtajem respoblėkėnem žemaitėškas kūrības konkursou „Koram žemaitėškā“. Vėn tik žemaitėškas pjesės sodietas i Edmonda Untolė kninga „Meilė ne žaislos“, išejosė 2007-āsēs. Daug tarmėšku eilieraštiu Augenėjaus Zabėtė/Pranė Žvinklė kninguo „Tau ėr mon“/ „Gėismės apie gīvenėma ė meilė“, katra tēp pat svieta ėšvīda 2007-āsēs. Tuokiū tekstu īr ėr 2010-āsēs bėbliuotekas ėšlēstamė Duonata Žvagėnė eilieraštiu rinkėnie “Žuodis tarp duru”, ėr pernā pasėruodiusiuo Skouda literatu kluba “Nuojos” dešimtmetė pruogo parėngtuo kningelie “Lėngvā ėšpruotiejė”.

   Puopėitės rėngiejē ėr riemiejē - Lietovuos tetra, mozėkas ėr kina muziejos, Žemaitėjės regijuona etnėnės koltūras gluobuos tarība, Šėlalės kraštietiu draugėjė Vėlniou, Regijuoniniu koltūriniu iniciatīvu cėntros, Žemaitiu koltūras draugėjės Šėlalės skīrios, Klaipiedas ėr Šiauliū universitetā, Lietoviu literatūras ėr tautuosakas instituts.

   Tėisa, priš mėnavuotoujė puopėitė Skouda žemaitiu draugėjės vaduovs J. Grušos dar spiejė dalīvautė ėr LR Seimė ivīkosemė puoromė-diskusijuo  „Lietovuos administracėnė reporma“. Tėn ižongini žuodi tarė Seima valstībės valdīma ėr savėvaldībiu komiteta pirmininks Vītauts Kurpuvesos. Pruop. Algėrds Žebrauskis parskaitė pranešėma „Administracėnė reporma. Istuorėnė etnokoltūrėnė Žemaitėjės regijuona ėškeravuojėma reikšmie“; Etnėnės kultūras gluobuos tarības pirmininkė  gum. m. dr. duoc. Dalė Urbanavičienė - „Etnėnės kultūras gluobuos tarības siūlīmā administracėnės repormas klausėmās“; puolituoluogs, gum. m. dr. pruop. Antans Kulakauskis - „Lietovuos regijuonalizacėjės klausėms geopuolitėnio puožiūrio“; gabil. dr. pruop. Paulios Kavaliauskis - „Administracėnė reporma Lietovuo. Gėistontės viltis“. Tuo rėngėnė somislītuojē - Žemaitiu kultūras draugėjė, Etnėnės kultūras gluobuos tarība ėr Žemaitiu dėinū Vėlniou organizacinis komitets. Kāp žėnuoma, 2013-ūsius Lietovuo kėtėn paskelbtė tarmiū metās. Nuors kolkas Seima sprėndėma nier – tuo klausėma svarstīms atėdiets kuova mienesiou.               

Dalė ZABITIENĖ




Gimtuoji kalba īr tarmie

Vaserė 21-oujė no 1999-ūju metu Jungtėnės Tautas īr paskelbosės Tarptautėnė gimtuosės kalbuos dėina. Vo mūsa vėsū gimtuoji kalba īr tarmie, katrou torem ėškeravuotė kėtuoms kartuoms.

I kuožna išsėlavėnosė lietovė puomietė īr „iaugė“ vėinuos žīmiausiu asmenībiu ėr mūsa kalbuos, ėr mūsa valstībės istuorijuo – Mėkaluojaus Daukšuos – žuodē aple gimtoujė kalba. Ana bova ėškelta daugiau ož vėsas kėtas tautėnės vertībės: “Kalba īr bėndros meilės rīšīs, vėinībės muotina, pilietėškoma tievs, viešpatīstiu sargs. Panaikink kalba – panaikinsi santaika, vėinībė ėr visakou gera“. Peikdams lietovėškas kalbuos apleidėma, paniekėnėma ėr beveik pametėma, Daukša rašė: „Kor īr ont svieta tuoki mėnka ėr nieka verta tauta, katra netorieto sava trijū ligo igimtū dāktu: sava žemės, papruotiū ėr kalbuos? Vėsū omžiu žmuonis vartuojė sava gimtoujė kalba, rūpėnuos anuos ėšlaikīmo, poikėnėmo, platėnėmo. Nier tuokiuos menkuos tautuos, nier tuokė mėnka žemės sklīpa, kor nevartuoto sava gimtuosės kalbuos“.

Pernā rogsiejė 16-oujė i Dausas ėšejės Aleksos Girdienis, kalbininks, daug prisidiejės, ka būtom parėngtas žemaitėškas rašības taisīklės, ėr sava gimtoujė žemaitiu tarmė rašės puoets, dar daugiau sostėprėna M. Daukšuos mėslės: „Tievīnė prasėded no gimtuojė kėima, gimtuoji kalba īr ta, katrou gaunam ėš Muotinas… Mokīkės, je nuori, dėina nakti – nikuoki kalba nebūs tuoki, kāp gimtuoji tarmie, – tuoki  sava,  ka  anuos, klausīdamuos, atruoda, ni negirdi,  vo  girdi  tik  patės mėslės“. A. Girdienis bova isėtėkėnės, ka tėkra mūsa gimtuoji kalba īr tarmie, „ėr, anuos nostuojė, mes, patis tuo nejosdamė, prarondam patė vertingiausė savo asmenībės dali, žengam pirmouji žingsni i netėkrū kuosmopolitiniu vertībiu pasauli… Kalba ėr tarmie – ne bikuoki žėnklū sistema. Ana – savuotėšks pasaulė muodelis, nepakartuojemė longā, pro katrus mes veizam i pasauli. Kuo daugiau tuokiū longū – tuo daugiau nepakartuojemu žvilgsniu, tuo dėdesnė garantėjė, ka ėr  tauta, net  ėr vėsa  žmuonėjė daugiau  sožėnuos  aple  pasauli ėr savi patė“.

Piluosuops Krescencėjos Stuoškos rokoujės dar truopniau:  „Šiou  meto  nier  stėpresnė  pamata  koltūrā  atgaivintė kāp tradicėjė. Vo tarmės ėr īr kalbuos tradicėjė. Šiou atžvėlgio atkortė gīvuosės tarmėnės kalbuos tradicėjė īr svarbo ne tik tam, ka ta tradicėjė sodarīto bėndrėnės kalbuos šaltini, bet ka ana kāp tautuos dvasinis torts atgauto sava prestiža, ka žmuonis nesėsarmatīto sava tarmiems rokoutėis“. 

Vėskou tou jau senē soprata skoudėškē, pernā pavasari atkūrė Žemaitiu draugėjės skīrio, katram vaduovautė ėšrinkts Skouda savėvaldībės viešuosės bėbliuotekas dėrektuorios Juonis Grušos. Vo anam paded būrīs aktīviū ėr kūrībingu žemaitiu. Nuors, kėta vertos, vėsumat – ėr pakol tas skīrios merdiejė - Skouda rajuons bova baguots rėngėnēs, skėrtās mūsa etnėnem identitetou keravuotė. „Vakarū Lietovuo“ jau esam rašė, ka če īr idedama daug pruocės žemaitiu savastėi, tarmėškā kalbā puoselietė.

Tou tėkslo vīkst kelė tradicėnē rėngėnē. Vėns ėš anū – žemaitėškas dainies konkursos, katrame dalīvau kūriejē ėr atlėkiejē ne tik ėš Skouda, bet ėr ėš kėtū rajuonu. Dar vėns tradicinis rėnginīs – „Žemaitėškė skaitīmā“. Anūs varžuos skaituovā, katrėi miegėn kuo poikiau, kuo gīviau paskaitītė žemaitėška gruožėnė literatūra. Vo, je katram netink tas, kas īr parašīta žemaitėškā, ėšsėvert i žemaitiu tarmė lietoviu bėndrėnė kalbo parašītus kūrėnius. Ėr skoudėškems tou konkursa rėngtė tėik tink, ka pernā, neėlgā trokos po rajuonėnė tura, anėi somėslėjė net regijuonini – dalīvava aple 120 pavėiniu skaituovu ėr anū kuolektīvu ėš vėsuos Žemaitėjės.

Vo kamė dar respoblėkėnē korontiū žemaitėškā konkursā?! Ketvėrtajem, katruo lauretā ėr prizininkā apdovėnuotė pernā spali, 27 autuorē (anėi bova ėš vėsuos Lietovuos: ne tik ėš Skouda miesta ar rajuona, bet ėr ėš Mažeikiu, Kretinguos, Plungės, Klaipiedas rajuonu, Raseiniu, Marėjampuolės, Gargždū, Joudkrontės, Vėlniaus. – D. Z.) pateikė ne tik eilieraštiu, bet ėr ivairiausiu žanru pruozas kūrėniū. Ta vertėnėma komisėjē, katruo dėrba skuodiškis puoets, ėlgamietis žiornalists Juonauskis Stasis, žiornalistė, žemaitėškoma keravuotuojė, „Žamaitiu alkieriaus“ muotinelė, klaipiedėškė Jenė Zvonkovienė ėr ėš Skouda kėlės kalbininks, Šiauliū universiteta pruorektuorios Jūzaps Pabrieža (anodo so jau mėnavuoto Alekso Gėrdenio, kėlosio no Mažeikiu, ėšlēda žemaitėška gramatika), tėkrā bova ėš kuo rinktėis. Konkursos solaukė daug riemieju – prizu steigieju, ta mažā telėka noskriaustū - beveik kuožnos kažkou gava. Vo pats svarbiausis dākts, ka tou pruogo ėšlēsta ėr vėsū konkursa dalīviu kūrības kningelė: anuo spausdėnama po vėina kuožna autuoriaus kūrėni. Ėr patėis konkursa, ėr tuo leidėnė (vo ons īr ne pėrms ėr ne ontros, ėšlēsts žemaitėškā. – D. Z.) rėngiejė – Skouda savėvaldībės viešuoji bėbliuoteka. Ta nier nikuokė dīva, ka anuos dėrektuorios, katras, kāp jau mėnavuota, dar ēt ėr Skouda žemaitiu draugėjės pirmininka pareigas, kuoleguoms bėbliuotekininkams bova sorėngės seminara aple žemaitėškoma keravuojėma.

Nuors tarmie - tuoks dākts, ka saujelė lai ėr dėdėlē aktīviū žmuoniū anā ėšlėkėma negarėntou. Nuorint, ka mūsa gimtuoji žemaitiu kalba kāp pats dėdliausis etnėnė identiteta žėnklos palėktom ėr tėms, katrėi gīvens ont svieta po mūsa, vėso pėrmo daug pruocės tor idietė tėi, kas muoka ėr auklie. Vo kuo gal sava vākus ėšmuokītė, kāp gal anus ėšauklietė tievā, katrėi tarp savės rokoujės žemaitėškā, vo so atžaluoms – tik lietoviu bėndrėnė kalbo?! Kou atētontiuoms kartuoms kāp etnėnė identiteta samprata palėks lituanistā, so katrās ni par partraukas muokėnē negal pasėruodavuotė žemaitėškā... Arba tėi, katrėi par literatūras pamuokas tvėrtėn, ka tarmėška gruožėnė kūrība netor nikuokiuos ėšlėiktamuosės verties, nes ana īr daug prastesnės kuokībės ož parašītoujė lietoviu bėndrėnė kalbo vėn tik diel tuo, ka īr tarmėška?!. Pruoblemu, diel katrū skaud šėrdės tėkrėms sava gimtuosės kalbuos patrijuotams, īr devīnės galībės. Nuors ar kas pasėkeis, je aple tou prirašīsem vėsa laikraštė poslapi?!. Juk vėso pėrmo tor pasėkeistė ne kas kėts, vo mūsa galvuosėna. Torem pradietė soprastė, ka, je ėr būsem kou nuorintās interesnė Euruopā, – tik ne tou, kou esam i kėtus panašė, vo tou, kou skėramuos. Vo pats dėdliausis ėšskėrtėnoms juk īr mūsa gimtuoji kalba – tarmie.  

Dalė ZABITIENĖ
Skouda žemaitiu draugėjės sekretuorė




Koram žemaitėškā

 Spalė 28 d. Skouda mena muokīklas salie vīka ketvėrtuojė Respoblėkėnė kuonkursa „Koram žemaitėškā“ baigamasis rėnginīs, katrou sorėngė Skouda rajuona savėvaldībės vėišuoji bibliuoteka. Sosėrinka gausos lėteratū, rašontiū žemaitėškā, būrīs ėš vėsuos Lietovuos“: Vėlniaus, Rasėiniū, Marėjampuolės bei aplėnkėniu rajuonu. Tep pat bova atvažiavėi Klaipiedas, Palonguos, Gargždū, Rasėiniū, Plungės ėr Rėitava vėišūju bibliuoteku vaduovā pasėveizietė rėngėnė bei pasėsemtė patėrtėis, tuopojont žemaitėškoma Skouda rajuonė.

Poikio mozėkėnio akordo rėngini pradiejė Skouda mena muokīklas muokītuoje, vaduovaunamė Sevas Kazankovienės, anėi pakvėitė vėsus nosėteiktė rimtā ėr līrėškā.

Ėš vėsa kuonkursė dalīvava 27 lėteratā. Pateiktus kūrėnius vertėna sava darba ėšmanunti kuomisėjė: Šiauliū universiteta pruorektuorios, žemaitiū gramatėkas sodarītuos Jūzaps Pabrieža, žornalėstė, Klaipiedas „Žemaitiū alkieriaus“ muotinelė Janina Zvonkuvienė, puoets, septīniū lėteratūriniu respoblėkėniu priemijū laureats Stasis Juonauskis. Kūrėnē bova soskėrstītė i tris kateguorėjės: soaugosiuju pruoza ė puoezėjė bei jaunėma puoezėjė.

Soaugosiu pruozas kateguorijuo pėrma vėita pelnė Stasė Jurgilevičienė ož apsakīma „Dėpluomatė“. Ontruosės vėitas laimietuos – Leuons Rėmėikis ož apsakīma „Pamelava konėgeliou“. Tretiuoji vėita atėteka Marītē Kaniavienē ož apsakīma „Švėnta Juona atlaidā. Puoezėjės kateguorijuo kuomisėjė geriausē ėvertėna vėlnėškiaus Edvarda Rodiaus eilierašti „Žemaitiū kalba“. Nedaug atsėlėka ėr ontra vėita pelnė Anicets Stonkos ėš Marėjampuolės, o raseinėškiou Stepuonou Mėlteniou atėteka tretiuoji vėita. Jaunėma kateguorijuo pruozininkū neatsėrada, o puoezėjės žanrė geriausė bova prėpažinta Rugilės Černikātės kūrība. Ontruoji vėita atėteka Šarūnou Puotrā ėš Kretinguos rajuona Kulūpienu kaima.

Dar daug nomėnacėju ė prizū pelnė ėr jau pamėnavuotė kūriejė, ėr kėtė lėkosėjē. Anus ėsteigė Klaipiedas Ėivuos Sėmuonaitītės apskrėtėis vėišuoji bibliuoteka, Palonguos vėišuoji bibliuoteka, Klaipiedas EIC – Europe Direct, Skouda rajuona savėvaldībės Švėitėma, Kultūras ė torėzma skīrē, rajuoninis laikraštis „Mūsa žuodis“, Pranis Žvinklīs, Janina Zvonkuvienė, Klaipiedas jūru muziejos.

Vėsa šiou rėngini orgėnalē vedė lėterātė, tep pat korunti žemaitėškā , laikraštė „Mūsa žuodis“ redaktuorė Dalė Zabitienė. Gražē i rėngini sava skaituomās kūrėnēs ėsėpīnė lėteratā Edmunds Untulis, Pranis Žvinklīs ė Leuons Rėmėikis. Anus papėldė jaunėjē skaituovā, rajuonėnė kuonkursa „Skaituom žemaitėškā“ prizininkā.

Ėšsamė kūrėniū analėzė parėngė, benė geriausē ėšmanontis žemaitėškas rašības sobtėlībės, Šiauliū universiteta pruorektuorios Jūzaps Pabrieža. Uns sava kalbuo sakė, kad anuo šėrdės džiaugas, kad žemaitē sava kalbuo īr ėšsauguojėi tuokius tarmies grīnuolius kap: liuob, mergoitės, truobalė, krūmalis, kelalis, knioisē, bimbalā ėr kt. Salie bovė kūriejē toriejė lėktė pamaluonintė, kad anū kūrība analizava tuoks patīrės kalbininks.

Kuonkursa somanītuos Skouda rajuona savėvaldībės vėišuosės bibliuotekas dėrektuorios Juons Grušos padiekavuojė vėsėms kuonkursa dalīvems, riemiejems ėr prėstatė ėšleista vėsū šiuo kuokursa dalīviū kūrėniū ėštrauku rėnktėnė „Koram žemaitėškā“. Tep pat bova apduovėnuota kėitiausiuoji 2010 metū žemaitė, katrou tapa dainū autuorė ė muzikas muokītuojė Juolanta Raišutienė. Anuos muokėnē rėngėnė meto sodainiava kelės žemaitėškas dainas. Rėngėniou īpatinga žavėsi soteikė dainioujemuosės puoezėjės atlėkieju ėš Kauna atlėiktamas žemaitėškas dainas, tamė tarpė ėr pagal skoudėškiu lėteratū sokortus žuodius. Tuo kuolektīva vaduovs Vėncos Bundza, kėlės ėš Seduos, dėltuo anam žemaitiū kalba ėr dainės īr artėmas ė maluonės šėrde.

Rėngėnė pabonguo vėsė bova pavadintė pri tradėcėnės žemaitiū patėikmenės stala. Dar ėlgā bėndrauta, planoutė naujė lėteratū sosėtėkėmā ė aptartė kūrībėnē somėslėjėmā.

Nuors konkursos tėisies metus laika, uns nepraėlga. Pasėsekė igīvendintė vėsus ožsėbriežtus tėkslus: suduomintė vėsuo Lietuvuo žemaitėškā korontius lėteratus, surinktė anū kūrība, ėvertintė, ėšleistė kuonkursa dalīviu kūrėniū ėštraukū rėnktėnė ė sorėngtė baigamūji rėngėni. Šiou kuonkursa fėnansėškā pariemė Skouda rajuona savėvaldībės admėnėstracėjės kultūras riemėma fonds, laikraštis „Mūsa žuodis“, Muosiedė seniūns Augenėjos Zabitis ėr kt.

Kuonkursa sekmie bus paskata pėnktuojė Respoblėkėnė kuonkursa „Koram žemaitėškā“ organėzavėmou. Šės kuonkursos organėzoujems kas do metus, dėltuo lėikt metā naujuoms idiejuoms grīnintė, puopoliarintė žemaitiū kalbuos, anū papruotiū tuopojėma Žemaitėjės rajuonūs bei ėtrauktė i šiou veikla vėsus žemaitius, pasėskleidusius po vėsa Lietova ė ožsėini.



Pėrmėje Žemaitėjės krašta žemaitėškė skaitīmā Skoudė

 Lapkritė 17 d. Skouda P. Žadeikė gėmnazėjuo pėrma karta ivīka Žemaitėjės krašta kuonkursos – švėntė „Skaitīmā žemaitėškā“. Tou kuonkursa organizava Skouda rajuona savėvaldībės vėišuoji bibliuoteka, Švėitėma skīrios, Skouda P. Žadeikė gėmnazėjė. Onkstiau īr vīkėi tik analuogėškė rajuonėne skaitīmā, katrū surėngta jau dešimtės.

Solaukta dėdėlė sosėduomiejėma: atskėruos omžiaus gropiēs nu ikimuokīklėnė ligi soaugosiu, varžies skaituovā ėš Plungės, Telšiū, Kretinguos, Šėlalės, Mažėikiū, Skouda rajuonū bei Palonguos ė Klaipiedas miestū. Ėš vėsa kuonkursė rongies 53 pavėine dalīve ė kuolektīva.

Skaituovus vertėna ėšmanonti kuomisėjė: aktuorios Aleksandros Šėmanskis ėš Klaipiedas, Žemaitėjės naciuonalėnė parka dėrekcėjės Kultūras pavelda skīriaus vediejė Alduona Kuprelītė, dramaturgs ė Skouda Žemaitiū teatra vaduovs Edmunds Untulis, Kultūras ė torėzma skīriaus vīresniuoji spėcelistė Jadvīga Laureckienė bei kuomisėjės pirmininkė - Skouda rajuona savėvaldībės admėnėstracėjės Švėitėma skīriaus vyriausiuoji spėcelistė Audruonė Pitrienienė.

Pėrmuo kuonkursa dalie varžies ikimuokīklėnė omžiaus, 1-4, 5-8 klasiū grupiū dalīve.

Mažiausiūju gropie prizėnės vėitas atėteka skoudėškiems: pėrmuoji vėita – Evelinā Valantėnatē, Skouda vakū luopėšelė darželė auklietėnē, ož skaitīta auklietuojės Aurelėjės Vaškienės eilierašti „Darželie“. Garbinga ontruoji vėita atėteka Orintā Laureckīte ėš Skouda pradėnės muokīklas paruošamuosės klasės, papasakuojose pasaka „Kap strazds muokėna balondi lėzda soktė. Orinta ruošė muokītuojė Neringa Vėrketienė. Tretiojė vėita pelnė kėta Skouda vakū luopėšeliaus darželiaus auklietėnė Domantė Stonkutė, papasakuojusi aplink vištīti, anou paruošė auklietuojės V. Juokšienė ė S. Deimantienė.

Pradiniu klasiū gropie geriausio, kap ė rajuonėnemė kuonkursė, prėpažints Ėgnos Druskinis ėš Īlakiū gėmnazėjės 4 klasės, skaitės Praniaus Žvinklė eilierašti „Tep majedne vėskas“. Ėgni ruošė muokītuojė Diana Krėstutienė. Ontruoji vėita teka ėrgi īlakėškē ontruokē Imeldā Žutautatē, sekose lietoviū sakmė „Nopėrkta tabuokėnė“. Mergātė ruošė muokītuojė Aušra Račienė. Tretiuosės vėitas prizininks – Tuoms Vėncevičios, Kretinguos rajuona Kūlupienu Muotiejau Valončiaus pagrėndėnės muokīklas, 2 klasės muokinīs, papasakuojės ėstuorėjė aple „komelės kiauši“, anou ruošė muokītuojė Irena Raišuotienė.

5-8 klasiū kuokursantu gropė gausiausė – 17 pavėiniū dalīviu ėr 4 kuolektīvėnės menėnės kompuozicėjės. Pėrmojė vėita pelnė, gražė šėlalėškiu tarmė puorėnusi aple kiaušiniu gierėma varžītovės, Darina Stasitītė, Šėlalės Stepuona Dariaus ė Stasiaus Giriena vėdorėnės muokīklas aštontuokė. Kuonkursou Darina paruošė muokītuojė Irmina Kėblienė. Ontruoji vėita teka Aistē Balsītē, Mažėikiū rajuona Seduos Vītauta Mačerniaus gėmnazėjės, 6 A klasės muokėnē, papuorėnose Seduos etnuograpėnė ansamblė „Rėmuolē“ dalīvės V. Miezinienės do autėntėškus pasakuojėmus, mergelė ruošė muokītuojė Rasa Čičirkātė. Tretiuosės vėitas laimietuos šiuo grupie – Šarūns Puotra, Kretinguos rajuona Kūlupineu Muotiejaus Valončiaus pagrėndėnės muokīklas pėnktuoks, papasakuojės ėstuorėjė „Ka aš da mažos bovau“. Anou ruošė muokītuojė Vitalėjė Valončiūtė.

Geriausė kompuozicėjė 5-8 klasiu grupie prėpažinta „Pėimėnū pasėrokavėmams“ (M. Valončiaus sorinktas patarlės), Plungės akademėka Aduolfa Jociaus pagrėndėnės muokīklas 5 A klasės muokėniū, katrus paruošė muokītuojė Rita Barniškienė. Da paskėrtas īpatingas nuomėnacėjės Aušrėnē Pudželītē ėš Šėlalės, skoudėškiou Vėliou Kaupou ėr Lijanā Judeikīte ėš Klaipiedas rajuona Judrienu S. Dariaus pagrėndėnės muokīklas.

Vīresniūju muokiniū 9-12 klasiu grupie geriausė skaituovė kuomisėjė ėšrinka Gintarė Žokauskātė, Skouda P. Žadeikė gėmnazėjės I gėmn. kalsės muokėnė, skaitiosė E. Untoliaus esė „Kam rekalings žiuogs?“. Anou paruošė muokītuojė Laimutė Ronkaitienė. Ontruoji vėita atėteka Laurā Vasėliauskātē ėš Plungės rajuona Šatėikiu pagrėndėnės muokīklas dešimtuokē, skaitiose S. Kīmantātės-Čiurliuonienės „Nejiesi – nedėktousi“. Ruošė muokītuojė Irena Valončienė. Tretiuos vėitas laimietuojo pėpažints Juostauts Liegis, Mažėikiū rajuona Žėdėku Marijės Pečkauskātės vėd. muokīklas, 12 klasės muokinīs, pasekės lietoviu liaudės pasaka „Karalios vagės“. Juostauta ruošė Žėdėku kultūras cėntra režisierė Iluona Michalenkovienė.

Dėdėle iduome, menėškā ė stėlėstėškā atlėkta puoetėnė kompuozicėjė „Prėsėmėnėmū balsā“ pagal rašītuojės Vėktuorėjės Daujuotītės eilieraštius ėš Plungės kultūras cėntra rėngėniū organėzavėma kluba „Menadė“ pelnė geriausės kompuozicėjės tėtola sava gropie. Ruošė kluba vaduovė Sėmuona Godavėčātė. Īpatinga nuomėnacėjė pelnė Kristina Liotėkātė, Klaipiedas rajuona Gargždū „Vaivuorīkštės gėmnazėjės, IV klasės muokinie, skaitiusi S. Kīmantātės „Kap sapnos“. Ruošė muokītuojė Zuofėjė Vaitkuvienė.

Soaugusiu grupie varžies tik pėnkės dalīvės. Pėrma vėita pelnė Irena Stražinskātė-Glinskienė ėš Plungės rajuona Alėksandrava, skaitiusi ėštrauka ėš Aniceta Stonkaus baladės „Do gīvenėmā. Skaituovė ruošė dramas kuolektīva režisierios Alfuonsos Pokvītis. Ontruoji vėita teka Jūratē Jurkuvienē, Skouda P. Žadeikiaus gėmnazėjės lietoviu kalbuos muokītuoje, deklamavose D. Žvagėniaus eilierašti „Kasdėinėnės pamuokas“ ėš kningas „Žuodis tarp duru“.

Tretiuoji vėita viel atėteka atstuovē ėš Plungės rajuona Alėksandrava Marīte Kolozinskienē, ana skaitė Aniceta Stonkaus „Veina vāka dėina“. Anou ruošė, jau mėnavuots režisierios Alfuonsos Pokvītis. Dar bova paskėrta nuomėnacėjė ož orgėnaloma R. Miežietienē – Plungės rajuona Plateliū gėmnazėjės muokītuojē, skaitiose sava kūrības eilieraštius „Uobėlelė“ ė „Gīvenam“.

Šės Žemaitėjės krašta žemaitėšku skaitīmu kuonkursos atvierė kelius žemaitiū kalbuos, papruotiū tuopojėmou, sovienėjė daugībė Žemaitėjės muokīklu ė kuolektīvu. Tėkamies, kad skoudėškiu pasieta žemaitėškoma siekla pasklės platē. Kuonkursa rėngieje diekavuo riemiejems: Skouda P. Žadeikė gėmnazėje, Palonguos miesta savėvaldībės vėišaje bibliuotekā, Klaipiedas Ėivuos Sėmuonaitītės apskrėtėis vėišaje bibliuotekā ėr vėsėms padiejosėms sorėngtė šiou pėrmūji Žemaitėjės krašta žemaitėšku skaitīmu kuonkursa.

 




 Skouda žemaitiu kultūras draugėjės veikluos pradžė

 Vesā tuo nežėnuodams ė nesovuokdams 1944 metās gėmiau Žemaitėjuo, tėkrū žemaitiu šeimuo. Tep, musintās , ė tapau ožsėspīrosio žemaitio? Rokoutėis, skaitītė ė rašītė lietovėškā (valstībėnė kalba) šėik tėik ėšmuokau aple puora dešimtmėtiu pasėmuokėis ėvairiuos Lietuvuos muokīkluos. Besėmuokont Telšiū taikuomuosės dailės teknėkomė daugoma muokslėiviu kažėn dėlkuo muni vadindava žemaitio. I kumet kartās reikiedava rėnkėmū a kėtuokemė lapė pri pateiktū pavardiū sāraša pasėrašītė, ne vėins stebiedavuos ir net paklausdava, dėlkuo paraša raitau šalėp Vėišniauskė pavardies, vuo neėiškau Žemaitė.

Aple žemaitiū kultūras draugėjės veikla, opėcialne prasėdiejosė 1988 metās, sožėnuojau kėik pavielavės, tad i anou ėsėtraukiau 1990 metās. Sava „žėgolēs“ pradiejau važinietėis i vėsus draugėjės organėzoujemus rėngėnius, kuonfėrėncėjės, talkas. Vėsumet stėngdavaus, kad mašinuo būtom užjimtas vėsas siedėmas vėitas. I žemaitėška rašta būtėniausiu taisīkliu sokūrėma pasėtarėmus, i žemaitėškas spauduos atsėradėma galėmībiu paėiškas Palonguo ne karta vežiaus kuolega ėš „Mūsa žuodė“ redakcėjės. I žemaitiu muokītuoju kuonfėrėncėjė, soorganėzouta Klaipiedas dramas teatrė, nuvīkau so pedaguogās ėš Švėitėma skīriaus ė kažkoriū muokīklu. Bet ontra karta anus nuvažioutė i panaši rėngėni nebeprėšnekindavau. Savanuoriu a bėndramintiū nebūdava.

1992 metās gavau Žemaitė pasa. A ne metās onkstiau karto so Stasio Juonaskio tapuov Danutės Mukienės pradieta leistė mienraštė „A mon sakā?“ redkuolegėjės narēs. Aple metus a puora metu da buvuov i vėituo laikraštė pradieta leistė žornala „Žemaitiu žemė“ redkolegėjės narēs. I dažnus Žemaitiū kultūras draugėjės vaduovu klausėmus, dėlkuo Skoudė netorio draugėjės skīriaus, rausdamas teisindavaus, ka netorio su kou veiktė. Vėins juk neikursi, rēk nuors trijū nariū.

Nepasakīsio tėklse, korēs metās važioutė karto i Telšius prėkalbėnau tuometini Skouda muziejaus dėrektuorio Evalda Razgo.. Uns nesakė, parvažiavos nomėi, kad daugiau so monėm nebvažious.. Nuorē važioudava, kap kumet so sava mašina ė muni noveždava. Tep atsėrada galėmībė ė Skoudė ėsteigtė ŽKD skīrio. Ėsteigiem. Pirmininko ėšrinkuom Evalda, vuo aš, kėik galiedmas ė sogebiedams, anam padiejau. Ne vėinus metus da ėšbovau draugėjės prezėdioma nario, tautuodailės sekcėjės (1997 – 2004 metās) nario.

2006 metās, ėšejės i pėnsėjė ėr sovuokdams, kad čiesos atsėrastė naujē veiklē Skouda žemaitiū kartā, nu konkretiuos veikluos pradiejau tuolintėis. Džiaugous, kad tuoki karta atsėrada, atejė. Linko anā vėsuokeriuopas sekmies, iduomiū ė prasmingū darbū.

 Jūzaps Vėišniauskis

 Skouds

2011 12 16

 


© 2011 - 2017 Žemaičių kultūros draugija. Visos teisės saugomos.