Atrėbutika Draugėjės veikla Kontakta Tėtolėnis

Skouda Žemaitiu draugėja
» Zemaitiu kalba 24/7
Vėlniaus žemaitiu draugėja
Nuorodos


Lankytojai: 38080.

Pėrma karta – gimtuosės kalbuos dėktants

Vaserė 9 dėina Skouda rajuona savėvaldībės Romualda Granauskė vėišuoji bėbliuoteka so Skouda žemaitiu draugėjė pėrma karta mūsa rajuona žmuonis pakvėitė rašītė žemaitiu kalbuos dėktanta.
Kap priš jemontėis baisē rimta darba – pradedont rašītė gimtuosės kalbuos dėktanta – atejosėms sakė tuos idiejės autuorios, Skouda rajuona  koltūras cėntra žemaitiu tetra vaduovs, režėsierios ėr dramatorgs, Skouda rajuona R. Granauskė vėišuosės bėbliuotekas vīresniesis bėbliuotekėninks, Skouda žemaitiu draugėjės narīs Edmonds Untolis, istuodamė i draugėjė naujė narē prižad prabavuotė ėšmuoktė žemaitėškā skaitītė ėr rašītė. Ta atejė laiks paruodītė, kap anėms vīkst. Bet ėš dvīlėkas atejosiūju Skouda žemaitiu draugėjės nariū tebova tik ketvėrtuojė dalės. Vo jēgo atskaičioutomem bėbliuotekas darbuotuojus – dā mažiau... Nuors mėnavuotas organizacėjės pėrmininks, katras vaduovau ėr bėbliuotekā, Grušos Juons Skouda žemaitiu draugėjės narius okatėjė atvīktė rašītė kuožna atskėrā – elektruonėnēs laiškās... Kāp bebūtom, nebova aktīvė ni žemaitėškā rašo Skouda literatu kluba narē – atejė tik trīs... Ėr puora ėš anū – bėbliuotekininkės... Ožtat solaukiem net trijū pedaguogiu – dvijū muokītuoju, ėš kartū vėina atejė so sūnelio, ėr vākū darželė auklietuojės. Dėdėlē gerā, ka tarp rašontiūju bova ėr kuolegė ėš „Mūsa žuodė“ redakcėjės.
Daug če dėrbontiū īr neprastā parkondė žemaitėška rašība, nes tarmėškė tekstā Skouda rajuona laikraštie bova pradietė spausdintė grēta po tuo, ka kraštietis kalbėninks Pabrieža Jūzops parėngė pėrmūsius žemaitėškas rašības patarėmus (1991 m.), vo kraštietė žornalistė Mukienė Danutė pradiejė leistė pėrmouji Lietovuo no pradiuos lig gala žemaitėška laikrašti „A mon sakaa?“ (1991 m.) – aple 1992–1993 metus. Tiktā dabā tarmėškā rašītė tamė leidėnie nebgalem – neleid „Mūsa žuodie“ nauduojems šripts. Bet diel tuo biedavuotėis nie kuo: šiās metās „Vakarū Lietovuos“ leidieju asuociacėjė, katrā prėklausa septīniū rajuonu, tarp katrū – ėr Skouda, laikraštiu leidiejē, apėnt laimiejė Spauduos, radėjės ėr televizėjės riemėma ponda parama pruojektou „Būkem žemaitē“. Pagal anou savaitėniamė priedė „Vakarū Lietova“ īr leidams žemaitėšks poslapis. Ta ėr šimeta anamė galiesem paskaitītė ne tik aple žemaitiu papruotius, tradicėjės onkstiau arba šėndėina, etnokoltūrā – žemaitėškam etnėnem identitetou palaikītė, pruopagoutė skėramus rėngėnius, bet ėr tarmėškas kūrības, tautuosakas ėr dā daug kėtuokiū iduomiū dalīku.
No, vo tuoliau rokoujint aple žemaitiu kalbuos dėktanta, rēktom pasakītė, ka līgėnont so tou, kėik mūsa rajuonė ateit rašītė senas tradicėjės torėntė bėndrėnės kalbuos dėktanta, pėrmam kartou tas īr vėsai neprastā. Teisībė sakont, nuors kėtė atejosėjē prasėtarė, ka jaudėnas ligo priš kuoki egzemėna, jaudintėis nebova kuo – teksts dėktantou parinkts tuoks lėngvos, ka lėngvesnė ni būtė nebgal. Valog Untolė E., tuoks, ka be klaidū galietom parašītė ėr pėrmuoks. Ėš 2008 metās Skouda rajuona savėvaldībės R. Granauskė vėišuosės bėbliuotekas ėšleistuos kningas „So meilė tievėškē“, katruo ėšspausdinta 29-niū ėš mūsa rajuona kėlosiu žemaitėškā rašontiu autuoriu kūrība, pruozas tekstu šiū eilieliu autuorė (anā kap piloluogē bova patėkieta ne tik padėktoutė teksta, bet ėr ėštaisītė darbus) tam ėšrinka 10 nesodietingu sakėniū. Dėktanta organizatuorē nosprėndė, ka pėrma karta, pakol da nie tradicėjės, dalīviu nerēktom atbaidītė daug žemaitėškas gramatikas ipatībiu rēkalaujėntio teksto. Nuors tėi, katrėi pagal Skouda rajuona savėvaldībės R. Granauskė vėišuosės bėbliuotekas pruojekta „Žemaitiu kalba – 24/7“ sokortamė interneta portalė tā kalbā muokītėis veiz anuos pamuokas (no pernā rogsiejė lig metu pabaiguos nopilmoutas 56-ės, tik kol kas dā ne vėsas somontoutas ėr ikeltas), netorietom baidītėis nikuokiū žemaitėšku tekstu. Vo jug tarmėšks dėktants – ne svetėmuos, bet gimtuosės kalbuos muokiejėma patėkrėnėms. Diel tuo dėdėlē maluonē, ka rašītė atejė ėr jaunuosės kartuos atstuovu – muoksleiviu. Nuorietomem vierītė, ka anėi būs tarp trijū geriausē parašiosiu. Vo pastarėjē būs pagerbtė ėr apduovėnuotė vaserė 21 dėina Skouda žemaitiu draugėjės tradicėniamė rėngėnie, skėrtamė Tarptautėnē gimtuosės kalbuos dėinā.  Ons būs Skouda mena muokīklas salie. Tou dėina tėn šaukams Skouda žemaitiu draugėjės ataskaitinis-rinkiminis sosėrinkėms, katramė būs ėšrinkts naus (vo rasint palėkts tas pats) pėrmininks ėr tarība. Paskou nomatīta tam štinkonti pruograma. No, vo tretiuoji darbuotvarkės dalės, kap vėsumet, – žemaitėška patėikmenė.
Žemaitiu kalbuos dėktanta organizatuorē vierėi, ka pėrms karts nebūs paskotinis – ka tas rėngėnīs, sosėejėms pasėdarīs tradicėjė... Vo dalīviu vėsa laika tik daugies. Juk kuožna pasėtaikiosė pruogo skoudėškē kuolėjės, ka īr patis „kėitiausė“ žemaitē, rėngėnēs, skėrtās gimtajē kalbā, etnėnē koltūrā palaikītė, tarmėšku leidėniū leidība ėr kėto veiklo Skoudou pelno žemaitėškiausė rajuona Lietovuo varda. Ta, kap īr pasakiusi žėnuoma puoetė, „žīgēs, vo ne žuodēs mes tievīnė mīlem“ – sava kėitoma rēk iruodītė konkretēs veismās, darbās, puoelgēs.
ZABITIENĖ Dalė
Portėgrapėjės anuos ėr ėš anuos arkīva




Kuonkursos rašontėms žemaitėškā

Je svajoujėt rašītė eilieraštius, apsakīmus, nuovelės ar kėtep ėšmiegintė jiegas lėteratūrinie kūrībuo arba je jau ė korat bėndrėnė kalba, paprabavuokėt tou padėrbtė ė žemaitėškā – toriesėt pruogos ėsėgītė tuokiū pat draugū, pasėdalintė žemaitėškuosės kūrības patėrtė.
Skouda savėvaldībės vėišuoji bibliuoteka tės kuonkursa „Koram žemaitėškā“. Kuonkursos prasėded 2017 m. sausė mienesė 1 d. ėr tėsės ligi 2017 m. gegožės mienesė 31 d.
Kvėitamė dalīvautė pradedou ar jau kūribėškā prasėlaužė lėteratā ne tik ėš Žemaitėjės, bet ėr ėš vėsuos Lietovuos ėr ne tik – ėš vėsor, kor tik rasės žemaitiu rašontiū žemaitėškā.
Kuonkursa tėkslos – puopoliarintė žemaitiu kalba ė rašība, katrā taisīklės nostatė pruopesuorios Gėrdienis Aleksos, kėlės ėš Tėrkšliū, bei duocėnts Pabrieža Jūzaps, kėlės ėš Skouda. Lai platē skomb žemaitiu kalba, lai ana golas ėr i kūrības eilelės. Par žemaitėška kūrība atskleiskėt žemaitėška dvasė – kėik anuos dā torem ožsėlėkosės.
Kuonkursou rēk pateiktė naujė, niekor nedrokavuota, niekor nedalīvavusi kūrini – pruoza arba puoezėjė. Apjimtės pageidautėna nedėdėlė. Bus vertėnams kūrībėškoms, itaigoms, meistrėškoms.
Atskėrā bus vertėnama puoezėjė, atskėrā pruoza. Tēp pat atskėrā vākū (ligi 18 m.) ėr paugosiūju kūrība. Nomatuoma skėrtė pu tris prėzėnės vėitas, nogalietuojē bus apduovėnuojemė prėzās. Baigemasis rengėnīs ėvīks 2017 m. spalė mienesie 20 d.
Vertėnėma kuomisėjė: Pabrieža J. – Šiauliū universiteta pruorektuorios, žemaitiu kalbuos taisīkliu autuorios, Mukienė D.– muziejininkė, žornalistė, Kobėlios J. – redaktuorios.
Kūrėnius gal siūstė paprasto ar elektruonėnio pašto nu 2017 m. sausė mien. 1d. ligi 2017 m. gegožės mien. 31 d.
Adresos: Viešoji biblioteka, Birutės g. 8, Skuodas, LT-98116.
Telepuons pasėteirautė: (8440) 73299. EI. pašts: sekretore@svb.lt

Sėkmies kūrībuo! Būkėt aktīvė!

Grušos Juons
Skouda savėvaldībės R. Granauskė vėišuosės bibliuotekas dėrektuorios



Internetinis puslapis  „Žemaitiu kalba 24/7“ 

 Naujas, žemaičiams ir jiems prijaučiantiems skirtas tinklalapis www.zemaiciukalba.lt  . Internetinis puslapis sukurtas įdyvendinant Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos projektą  „Žemaitiu kalba 24/7“  (rėmėjas - Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). Pavadinimas reiškia, kad norintys studijuoti žemaičių kalbą, gali tai daryti visas septynias savaitės dienas ir visą parą.

Maloniai kviečiame visus užsukti.



Tuokiuos dā nebova bovė


Nesenē Skouda savėvaldībės vėišuoji bėbliuoteka so partnerio – Skouda mena muokīkla –  ėšleida kninga, kuokiuos Lietovuo dā nebova bovė, – žemaitėškus skaitėnius vākams „Cīrulielis“. Leidība riemė Lietovuos koltūras tarība ėr Skouda rajuona savėvaldībė. Vo atspausdėna spaustovė-leidīkla „Droka“ Klaipieduo. Rogsiejie naujiesis leidėnīs būs prėstatīts vėsamė Žemaitėjės regijuonė

Ėšleistė žemaitėška kninga vākams nemaža tarmėškas literatūras leidības patirti betoris Grušos Juons, katras vaduovau ne tik Skouda bėbliuotekā, bet ėr Skouda žemaitiu draugėjē, mėslėjė senē. Svarbiausis dalīks bova tam gautė piningū. Vo, ka parašė pruojekta ėr anū gava, i leidėnė bėndraautuorius pakvėitė korontius žemaitėškā ne tik ėš Skouda rajuona ar Žemaitėjės, bet ėš vėsor, kor tik Lietovuo anū rasės. 

Par rajuonu bėbliuotekas, literatu organizacėjės ėr vėsēp kėtēp paskleidos inpormacėjė, ka rēk vākams skėrtuos žemaitėškas kūrības, anuos soplaukė daug ėr vėsuokiuos. Turint mintie ėr autuoriu omžio, ėr anū talėnta, ėr kūrėniū žanra. Atrinktė patis geriausė. I kninga pateka ėr geriausė ėš pateiktū Skouda savėvaldībės vėišuosės bėbliuotekas organizoujemėms tradicėnems respoblėkėnems žemaitėškas kūrības konkursams „Koram žemaitėškā“. Tarp 60 autuoriu, katrū kninguo ėšspausdinta po vėina ar po kelis kūrėnius, ėš Skouda rajuona tier tik 12. 
Ka „Cīrulielis“ vākams ne tik pritėktom, bet ėr patėktom, anou sāva kūrība papoušė 39 Skouda mena muokīklas Dailės skīriaus muokėnē, katrus muoka Eidiejienė Jurgita ėr Milerienė Juolanta. Anėj nopaišė ne tik iliustracėjės, bet ėr poikės raidės žuodīnou. 109-iū poslapiu kninga ėš kėtū žemaitėšku, skėrtū jaunėisems skaitītuojems (anū īr išleidė atskėrė autuorē. – D. Z.), ėšsėskėr tou, ka če gal rastė ėr iduomiesniu žuodiu. Kap ėr skoudėškės mozėkas pedaguogės Raišotienės Juolantas sokortū vaikėšku dainieliu tekstu. 

Kap teisingā žemaitėškā rašītė, muoka leidėnė pradiuo ėšspausdints ėš Skouda kėlosė gumanėtarėniu muokslu daktara, Šiauliū universiteta duocėnta, Žemaitiu šluovies žvaigždies kavalieriaus Pabriežas Jūzapa patarėmā.

Vėršeliou panauduots Skouda mena muokīklas muokėnies Eidiejūtės Gabrielės piešėnīs.

Tam, ka kninga, katruos pėrmuoji dalės īr skėrta pradėnokams, antruoji – paauglems, atsėrasto, be ožmuokesnė darbavuos didilie kompanėjė. Skaitėniū sodarītuos – pruozėninks, puoets, dramatorgs, režėsierios, Skouda rajuona koltūras cėntra Žemaitiu tetra vaduovs, Skouda savėvaldībės vėišuosės bėbliuotekas bėbliuotekininks Untulis Edmonds. Žemaitiu kālba rėktāva jau mėnavuots gumanėtarėniu muokslu dr., duoc. Pabrieža Jūzaps ėr piloluogėjės magistrė Zabitienė Dalė. Vėskou i vėina solėpdė, t. ī. maketāva, Skouda savėvaldībės vėišuosės bėbliuotekas darbuotuos Lekstutis Giedrios, vo kningas leidībā vaduovava dėrektuorios Grušos Juons. 

Nuors „Cīrulielis“ bova žadiets, nuoriets ėšleistė 1 000 egzempliuoriu tėražo, piningū teožteka tik tik 500. Ta kningīnūs tū žemaitėšku skaitėniū gautė negalies – tik bėbliuotekuos. Po vėina kningēlė tories ėr kuožnos anuos autuorios. 

Kol kas vėina tuoki visuo Lietovuo kninga būs prėstatīta tik Žemaitėjuo. Tam skėrtė rėngėnē soplanoutė rogsiejė mienesi. Anėj vīks: 9 d. 13.30 val. – Mažeikiūs, tik kol kas dā nier žėnuoma vėita; 16 val. – Plungės rajuona savėvaldībės vėišuojie bėbliuotekuo, 18 val. – Rėitava savėvaldībės Ireniejaus Ouginskė vėišuojie bėbliuotekuo; 15 d. 12 val. – Klaipiedas apskrėtėis vėišuojie I. Sėmuonaitītės bėbliuotekuo, 15 val. – Kretinguos rajuona savėvaldībės M. Valončiaus vėišuojie bėbliuotekuo, 17 val. – Palonguos miesta savėvaldībės vėišuojie bėbliuotekuo; 23 d. 17.30 val. – Skouda mena muokīkluo. Tūs rėngėniūs nuognē laukamė mėnavuotūs miestūs ar netuolėj anū gīveno žemaitėšku skaitėniū autuorē.

ZABITIENĖ Dalė
„Mūsa žuodis“



© 2011 - 2017 Žemaičių kultūros draugija. Visos teisės saugomos.