Atrėbutika Draugėjės veikla Kontakta Tėtolėnis

Skouda Žemaitiu draugėja
» Zemaitiu kalba 24/7
Vėlniaus žemaitiu draugėja
Nuorodos


Lankytojai: 47032.


Deivės Mildas duovėnas

Gegožė 13 dėina Skouda žemaitiu draugėjė tradicėškā (jau šeštouji karta) pakvėitė atšvėntintė senuovės lietoviu meilės deivės Mildas dėina. Po rajuona keliaujėnti švėntė šimeta bova ne tik žemaitems, bet ėr vėsėms lietovems svarbiuo vėituo – pri dėdliausė Lietovuo Poukės, arba Barstītiu, kūlė.
Līgėnont šiū metu šventė so onkstesniems, vėso pėrma rēkto pasakītė, ka nikumet dā nebova bovė tuokė poikė uora – termuometros ruodė daugiau nego 20 laipsniu! Šiou majiedni ėr nenospiejema pavasari tuoki dėina – tėkra Dėiva duovėna. Kap ėr prisėdiejosėjē pri tuo, ka rėngėniou būtom atsakontē patvarkīta vėita. Nuors daug kas mėslėi, ka vėita pri dėdliausė Lietovuos kūlė, kamė īr ėr icėmėntoutu soulū ėr paviesėnė so velnėškā dėdėlio stalo, štink bikuokem pasėbovėmou, tēp nier. Lietoviu meilės deivės dėina, katrou kuožna meta pakvėit atšvėntintė Skouda žemaitiu draugėjė, – asablīvs apeigėnis rėngėnīs. Če žiuopliū nier: vėsė žmuonis, katrėi atēt, īr tū apeigū dalīvē, diel tuo anėi tor būtė artėi kėts kėta, ritualėniamė apskrėtėmė. Tuokiū dalīku, kap mikropuonā ėr garsa stėprintovā, če nier ni tvaika. Normalos garsos, artėms sosėrinkosiūju kontakts, bėndravėms ėš dūšės – svarbiausės tuos švėntės vertībės. Nuorint tou torietė, rēk nemažā papruociavuotė. Vėsa laimė, ka šimeta nebreikiejė meistrautė deivės Mildas simbuolė – anou ėškeravuojė ėr paskuolėna lėnkėmėškē, tou krīžiavuonė pasėdėrbė pernā organizuotā švėntē pri Daukonta Sėmuona klietalės Kalviūs. Ož tou diekavuojem Lėnkėmu seniūnėjės seniūnou Mėkštā Rimantou ėr spėcelistou Repšou Jostiou, katrėi tou simbuoli net i Skouda atvežė!.. No, vo tou krīžiavuonė šiou laiko žīdontēs, žalioujintēs žuolīnās apėpīnė, apvītora ėr aprėša Skouda žemaitiu draugėjės pėrmėninka Gruša Juona vaduovaujems barstītėškiu būrielis, katrou sorinka vėitas bėbliuotekininkė Smolkienė Ženeta. Anā i talka atejė Ječkuonītė Eglė, Vėlkuovskienė Nijuolė, Brazdeikienė Laima ėr Reimonts Napaleuons. Anodo so Grušo Juono kėta dėina ėr aukorieli ėš kūliu sokruovė. Anū atvežtė pasėstuoruojė Barstītiu seniūnėjė, truopniau rokoujint, seniūns Čičirka Gintauts. Ož daugoma suolū rēk padiekavuotė netuolėi Poukės kūlė gīvenontėms ūkėninkams Bėrotā Vuonā ėr Jūzapou Vaškems.
No, vo žmuoniū šimeta privažiava ne tik ėš mūsa, bet ėr ėš Plungės, Mažeikiu, Kretinguos rajuonu. Vėinė atlīdiejė pruogramas dalīvius, kėtė ciekaunoma vedamė atkorniejė – ta ėš pažīstamu ėšgėrdė, ta internetė skelbėma radė...
Garbie pradietė šventė (ana paprastā tenk tuos terituorėjės gaspaduoriou) bova soteikta barstītėškiou menininkou, literatou, muokītuojou Jonkauskiou Ontuonou.
Be tuo, ka dalīvava ritualūs, būrėmūs, sosėrinkosėjē, kap vėsumet, ėšgėrda daug žemaitėškas autuorėnės kūrības. Ta tradicėjė – ligo duoklė kasmetėnem „Puoezėjės pavasariou“. Sava kūrības paskaitė Skouda literatu kluba „Nuojos“ narės Jurgilevičienė Staselė, Mončienė Alduona, Pajauskienė Juoana, Kaunienė Genutė, Zubienė Adelė, Plungės literatu kluba „Vingiuorīkštė“ narie Dargienė Zita ėr ėš Kretinguos rajuona atvažiavė Semenavičienė Adelė, Anužienė Alduona, Maksvītis Jūzaps, vo švėisė atmėnėma rėitavėškės puoetės Lėngvenienės Bėrotas – poudkalėškė Glebavičienė Alina, katra tou dėina istuojė i Skouda žemaitiu draugėjė. Vo garbingas vaidilutės pareigas karto so sava draugė muosiedėškė Šedvīdītė Vėktuorėjė ejosi Muosiedė gimnazėjės muoksleivė šatėškė Prialgauskātė Aistė i sosėrinkosiūju šėrdis pragīda lakštingalas balselio – padainiava žėnuoma žemaitėška ruomansa. Dūšė sogruobontė mozėka duovėnuojė barstītiu mozėkontā, katrėi grajėi ne vėinamė savėveiklas kuolektīvė, Martinkos Kazė ėr Nikarts Linis.
Kuožnos pruogramas dalīvis atmintē gava po keramikas meistrės ėš Šaukliū Jonkauskienės Renatas kūrėni – magnietoka.
Po dvė adīnas trokosės lietoviu meilės deivės šventės, katrou, je laikītomem pruojekto, kap vėsumet, parėngė ėr igīvendėna Skouda žemaitiu draugėjės pėrmėninka pavaduotuojė Zabitienė Dalė, i organizacėjė prėjimtė dā 6 naujė narē.
Po ėškėlmingas naujū nariū prijiemėma ceremuonėjės nieks pardaug nomėi neskobiejė – dā nuoriejė pabūtė dėdėlē poikiuo vėituo, nusėpaveiksloutė pri kūlė. Jug bova ėr tuokiū, katrėi če atvažiava ėr mūsa švėntie dalīvava (ta ėr tou kūli ėšvīda) pėrma karta!.. Maluonē, ka jau kėta dėina ėš anū solaukiem gerū atsėlėipėmu. Pavīziou, salontėškė Semenavičienė Adelė parašė: „Diekou už poiki rengini. <…> Džiaugous, kad eso žemaitė ėr galio bendrautė su jumis“. Vo tas znuočėi, ka šēs vartuotuojėškas koltūras laikās, kumet daug kam svarbiausē klausītėis puop mozėkas, plėmptė alo ėr jiestė šašlīkus, žmuonis nuor ėr vėsai kėtuokiū rėngėniū. Diel tuo be gala maluonē īr tuokėms pasėtarnautė.

Zabitienė Dalė

Portėgrapėjės Zabėtė Augenėjaus


Pėrma karta – gimtuosės kalbuos dėktants

Vaserė 9 dėina Skouda rajuona savėvaldībės Romualda Granauskė vėišuoji bėbliuoteka so Skouda žemaitiu draugėjė pėrma karta mūsa rajuona žmuonis pakvėitė rašītė žemaitiu kalbuos dėktanta.
Kap priš jemontėis baisē rimta darba – pradedont rašītė gimtuosės kalbuos dėktanta – atejosėms sakė tuos idiejės autuorios, Skouda rajuona  koltūras cėntra žemaitiu tetra vaduovs, režėsierios ėr dramatorgs, Skouda rajuona R. Granauskė vėišuosės bėbliuotekas vīresniesis bėbliuotekėninks, Skouda žemaitiu draugėjės narīs Edmonds Untolis, istuodamė i draugėjė naujė narē prižad prabavuotė ėšmuoktė žemaitėškā skaitītė ėr rašītė. Ta atejė laiks paruodītė, kap anėms vīkst. Bet ėš dvīlėkas atejosiūju Skouda žemaitiu draugėjės nariū tebova tik ketvėrtuojė dalės. Vo jēgo atskaičioutomem bėbliuotekas darbuotuojus – dā mažiau... Nuors mėnavuotas organizacėjės pėrmininks, katras vaduovau ėr bėbliuotekā, Grušos Juons Skouda žemaitiu draugėjės narius okatėjė atvīktė rašītė kuožna atskėrā – elektruonėnēs laiškās... Kāp bebūtom, nebova aktīvė ni žemaitėškā rašo Skouda literatu kluba narē – atejė tik trīs... Ėr puora ėš anū – bėbliuotekininkės... Ožtat solaukiem net trijū pedaguogiu – dvijū muokītuoju, ėš kartū vėina atejė so sūnelio, ėr vākū darželė auklietuojės. Dėdėlē gerā, ka tarp rašontiūju bova ėr kuolegė ėš „Mūsa žuodė“ redakcėjės.
Daug če dėrbontiū īr neprastā parkondė žemaitėška rašība, nes tarmėškė tekstā Skouda rajuona laikraštie bova pradietė spausdintė grēta po tuo, ka kraštietis kalbėninks Pabrieža Jūzops parėngė pėrmūsius žemaitėškas rašības patarėmus (1991 m.), vo kraštietė žornalistė Mukienė Danutė pradiejė leistė pėrmouji Lietovuo no pradiuos lig gala žemaitėška laikrašti „A mon sakaa?“ (1991 m.) – aple 1992–1993 metus. Tiktā dabā tarmėškā rašītė tamė leidėnie nebgalem – neleid „Mūsa žuodie“ nauduojems šripts. Bet diel tuo biedavuotėis nie kuo: šiās metās „Vakarū Lietovuos“ leidieju asuociacėjė, katrā prėklausa septīniū rajuonu, tarp katrū – ėr Skouda, laikraštiu leidiejē, apėnt laimiejė Spauduos, radėjės ėr televizėjės riemėma ponda parama pruojektou „Būkem žemaitē“. Pagal anou savaitėniamė priedė „Vakarū Lietova“ īr leidams žemaitėšks poslapis. Ta ėr šimeta anamė galiesem paskaitītė ne tik aple žemaitiu papruotius, tradicėjės onkstiau arba šėndėina, etnokoltūrā – žemaitėškam etnėnem identitetou palaikītė, pruopagoutė skėramus rėngėnius, bet ėr tarmėškas kūrības, tautuosakas ėr dā daug kėtuokiū iduomiū dalīku.
No, vo tuoliau rokoujint aple žemaitiu kalbuos dėktanta, rēktom pasakītė, ka līgėnont so tou, kėik mūsa rajuonė ateit rašītė senas tradicėjės torėntė bėndrėnės kalbuos dėktanta, pėrmam kartou tas īr vėsai neprastā. Teisībė sakont, nuors kėtė atejosėjē prasėtarė, ka jaudėnas ligo priš kuoki egzemėna, jaudintėis nebova kuo – teksts dėktantou parinkts tuoks lėngvos, ka lėngvesnė ni būtė nebgal. Valog Untolė E., tuoks, ka be klaidū galietom parašītė ėr pėrmuoks. Ėš 2008 metās Skouda rajuona savėvaldībės R. Granauskė vėišuosės bėbliuotekas ėšleistuos kningas „So meilė tievėškē“, katruo ėšspausdinta 29-niū ėš mūsa rajuona kėlosiu žemaitėškā rašontiu autuoriu kūrība, pruozas tekstu šiū eilieliu autuorė (anā kap piloluogē bova patėkieta ne tik padėktoutė teksta, bet ėr ėštaisītė darbus) tam ėšrinka 10 nesodietingu sakėniū. Dėktanta organizatuorē nosprėndė, ka pėrma karta, pakol da nie tradicėjės, dalīviu nerēktom atbaidītė daug žemaitėškas gramatikas ipatībiu rēkalaujėntio teksto. Nuors tėi, katrėi pagal Skouda rajuona savėvaldībės R. Granauskė vėišuosės bėbliuotekas pruojekta „Žemaitiu kalba – 24/7“ sokortamė interneta portalė tā kalbā muokītėis veiz anuos pamuokas (no pernā rogsiejė lig metu pabaiguos nopilmoutas 56-ės, tik kol kas dā ne vėsas somontoutas ėr ikeltas), netorietom baidītėis nikuokiū žemaitėšku tekstu. Vo jug tarmėšks dėktants – ne svetėmuos, bet gimtuosės kalbuos muokiejėma patėkrėnėms. Diel tuo dėdėlē maluonē, ka rašītė atejė ėr jaunuosės kartuos atstuovu – muoksleiviu. Nuorietomem vierītė, ka anėi būs tarp trijū geriausē parašiosiu. Vo pastarėjē būs pagerbtė ėr apduovėnuotė vaserė 21 dėina Skouda žemaitiu draugėjės tradicėniamė rėngėnie, skėrtamė Tarptautėnē gimtuosės kalbuos dėinā.  Ons būs Skouda mena muokīklas salie. Tou dėina tėn šaukams Skouda žemaitiu draugėjės ataskaitinis-rinkiminis sosėrinkėms, katramė būs ėšrinkts naus (vo rasint palėkts tas pats) pėrmininks ėr tarība. Paskou nomatīta tam štinkonti pruograma. No, vo tretiuoji darbuotvarkės dalės, kap vėsumet, – žemaitėška patėikmenė.
Žemaitiu kalbuos dėktanta organizatuorē vierėi, ka pėrms karts nebūs paskotinis – ka tas rėngėnīs, sosėejėms pasėdarīs tradicėjė... Vo dalīviu vėsa laika tik daugies. Juk kuožna pasėtaikiosė pruogo skoudėškē kuolėjės, ka īr patis „kėitiausė“ žemaitē, rėngėnēs, skėrtās gimtajē kalbā, etnėnē koltūrā palaikītė, tarmėšku leidėniū leidība ėr kėto veiklo Skoudou pelno žemaitėškiausė rajuona Lietovuo varda. Ta, kap īr pasakiusi žėnuoma puoetė, „žīgēs, vo ne žuodēs mes tievīnė mīlem“ – sava kėitoma rēk iruodītė konkretēs veismās, darbās, puoelgēs.
ZABITIENĖ Dalė
Portėgrapėjės anuos ėr ėš anuos arkīva





Internetinis puslapis  „Žemaitiu kalba 24/7“ 

 Naujas, žemaičiams ir jiems prijaučiantiems skirtas tinklalapis www.zemaiciukalba.lt  . Internetinis puslapis sukurtas įdyvendinant Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos projektą  „Žemaitiu kalba 24/7“  (rėmėjas - Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). Pavadinimas reiškia, kad norintys studijuoti žemaičių kalbą, gali tai daryti visas septynias savaitės dienas ir visą parą.

Maloniai kviečiame visus užsukti.



Tuokiuos dā nebova bovė


Nesenē Skouda savėvaldībės vėišuoji bėbliuoteka so partnerio – Skouda mena muokīkla –  ėšleida kninga, kuokiuos Lietovuo dā nebova bovė, – žemaitėškus skaitėnius vākams „Cīrulielis“. Leidība riemė Lietovuos koltūras tarība ėr Skouda rajuona savėvaldībė. Vo atspausdėna spaustovė-leidīkla „Droka“ Klaipieduo. Rogsiejie naujiesis leidėnīs būs prėstatīts vėsamė Žemaitėjės regijuonė

Ėšleistė žemaitėška kninga vākams nemaža tarmėškas literatūras leidības patirti betoris Grušos Juons, katras vaduovau ne tik Skouda bėbliuotekā, bet ėr Skouda žemaitiu draugėjē, mėslėjė senē. Svarbiausis dalīks bova tam gautė piningū. Vo, ka parašė pruojekta ėr anū gava, i leidėnė bėndraautuorius pakvėitė korontius žemaitėškā ne tik ėš Skouda rajuona ar Žemaitėjės, bet ėš vėsor, kor tik Lietovuo anū rasės. 

Par rajuonu bėbliuotekas, literatu organizacėjės ėr vėsēp kėtēp paskleidos inpormacėjė, ka rēk vākams skėrtuos žemaitėškas kūrības, anuos soplaukė daug ėr vėsuokiuos. Turint mintie ėr autuoriu omžio, ėr anū talėnta, ėr kūrėniū žanra. Atrinktė patis geriausė. I kninga pateka ėr geriausė ėš pateiktū Skouda savėvaldībės vėišuosės bėbliuotekas organizoujemėms tradicėnems respoblėkėnems žemaitėškas kūrības konkursams „Koram žemaitėškā“. Tarp 60 autuoriu, katrū kninguo ėšspausdinta po vėina ar po kelis kūrėnius, ėš Skouda rajuona tier tik 12. 
Ka „Cīrulielis“ vākams ne tik pritėktom, bet ėr patėktom, anou sāva kūrība papoušė 39 Skouda mena muokīklas Dailės skīriaus muokėnē, katrus muoka Eidiejienė Jurgita ėr Milerienė Juolanta. Anėj nopaišė ne tik iliustracėjės, bet ėr poikės raidės žuodīnou. 109-iū poslapiu kninga ėš kėtū žemaitėšku, skėrtū jaunėisems skaitītuojems (anū īr išleidė atskėrė autuorē. – D. Z.), ėšsėskėr tou, ka če gal rastė ėr iduomiesniu žuodiu. Kap ėr skoudėškės mozėkas pedaguogės Raišotienės Juolantas sokortū vaikėšku dainieliu tekstu. 

Kap teisingā žemaitėškā rašītė, muoka leidėnė pradiuo ėšspausdints ėš Skouda kėlosė gumanėtarėniu muokslu daktara, Šiauliū universiteta duocėnta, Žemaitiu šluovies žvaigždies kavalieriaus Pabriežas Jūzapa patarėmā.

Vėršeliou panauduots Skouda mena muokīklas muokėnies Eidiejūtės Gabrielės piešėnīs.

Tam, ka kninga, katruos pėrmuoji dalės īr skėrta pradėnokams, antruoji – paauglems, atsėrasto, be ožmuokesnė darbavuos didilie kompanėjė. Skaitėniū sodarītuos – pruozėninks, puoets, dramatorgs, režėsierios, Skouda rajuona koltūras cėntra Žemaitiu tetra vaduovs, Skouda savėvaldībės vėišuosės bėbliuotekas bėbliuotekininks Untulis Edmonds. Žemaitiu kālba rėktāva jau mėnavuots gumanėtarėniu muokslu dr., duoc. Pabrieža Jūzaps ėr piloluogėjės magistrė Zabitienė Dalė. Vėskou i vėina solėpdė, t. ī. maketāva, Skouda savėvaldībės vėišuosės bėbliuotekas darbuotuos Lekstutis Giedrios, vo kningas leidībā vaduovava dėrektuorios Grušos Juons. 

Nuors „Cīrulielis“ bova žadiets, nuoriets ėšleistė 1 000 egzempliuoriu tėražo, piningū teožteka tik tik 500. Ta kningīnūs tū žemaitėšku skaitėniū gautė negalies – tik bėbliuotekuos. Po vėina kningēlė tories ėr kuožnos anuos autuorios. 

Kol kas vėina tuoki visuo Lietovuo kninga būs prėstatīta tik Žemaitėjuo. Tam skėrtė rėngėnē soplanoutė rogsiejė mienesi. Anėj vīks: 9 d. 13.30 val. – Mažeikiūs, tik kol kas dā nier žėnuoma vėita; 16 val. – Plungės rajuona savėvaldībės vėišuojie bėbliuotekuo, 18 val. – Rėitava savėvaldībės Ireniejaus Ouginskė vėišuojie bėbliuotekuo; 15 d. 12 val. – Klaipiedas apskrėtėis vėišuojie I. Sėmuonaitītės bėbliuotekuo, 15 val. – Kretinguos rajuona savėvaldībės M. Valončiaus vėišuojie bėbliuotekuo, 17 val. – Palonguos miesta savėvaldībės vėišuojie bėbliuotekuo; 23 d. 17.30 val. – Skouda mena muokīkluo. Tūs rėngėniūs nuognē laukamė mėnavuotūs miestūs ar netuolėj anū gīveno žemaitėšku skaitėniū autuorē.

ZABITIENĖ Dalė
„Mūsa žuodis“



© 2011 - 2017 Žemaičių kultūros draugija. Visos teisės saugomos.